Kiekvienas mes lyg ir mokame priimti svečius. Rodos, ką čia ir bekalbėti, juk lietuviai nuo seno garsėja savo svetingumu ir vaišingumu. Bet lietuvių liaudies patarlė sako, kad svečias į trečią dieną pradeda gesti, kaip žuvis – nuo galvos. Vadinasi, jei laukiame svečių ilgesniam laikui, reikia apie jų priėmimą ir buvimą gerai pagalvoti. O juo labiau kai svečias, bet poilsiautojas, kuris nori kaimo sodyboje pailsėti, atgauti fizines ir dvasines jėgas, maloniai pabendrauti. O jei tai visa šeima, su įvairaus amžiaus vaikais, kurie kaime jaučiasi lyg paukšteliai, ištrūkę iš narvelio? Tokiems svečiams reikia skirti ypatingą dėmesį.
Kaimo turizmas – tai pilnas įvairių paslapčių, savitas verslas. Nepakanka turėti gražią sodybą prie ežero, upės ir miško, nepakankama turėti laisvą kambarį ar vasarnamį, kurį galima išnuomoti poilsiautojams. Reikia būti gana išradingiems, norint maloniai priimti svečius į savo namus, į savo šeimą. Daug išmintiems reikalauja bendravimas su svečiais. Pradžiai reikia žinoti keletą esminių dalykų apie poilsio kaime organizavimą. Paprastai kaimo sodybų šeimininkai neužsiima kelionių, eskursijų organizavimu. Kaimo turizmas skiriasi nuo kitų poilsio formų savo ramumu, sąlyčių su gamta, kaimo gyvenimo būdo pažinimu, tiesioginiu bendravimu su sodybos šeimininko šeima. Poilsiautojo tikslas – bent trumpam pamiršti miesto įtampą, atsipalaiduoti, fiziškai ir dvasiškai pailsėti, atgauti jėgas ir darbingumą. Vadinasi, sodybos šeimininko uždavinys – ne tik tinkamai apgyvendinti atvysktančius poilsiautojus, bet ir pasirūpinti jų teigiamomis emocijomis, pilnaverčiu poilsiu.
Visa tai gana nauja kaimo gyventojui. Kaimietis nuo seno įpratęs pats savarankiškai dirbti, mažai bendrauti. Priimtant poilsiautojus, tenka iš esmės keisti kaimo šeimos gyvenimo būdą, reikia rasti laiko pabendrauti su svečiais, užimti juos, aptarnauti juos.
Turizmo, pramogų ir poilsio organizavimas yra paslaugų ūkio verslai. Tai iš esmės skiriasi nuo gamybinių verslų, būdingų žemės ūkiui. Paslaugos teikimas – svarbiausia kaimo turizmo esmė. Kol poilsiautojas neatvyks į sodybą, nepabus joje, nepabendraus su šeimininkais, tol negalės įvertinti polsio paslaugos kokybės. Priešingai, nei perkant bet kokią kitą prekę, paslaugos negali iš anksto paimti, apžiūrėti, įvertinti. Paslaugą galima patirti. Vadinasi, poilsio paslauga ir kuriama, ir vartojama vienu metu. Iš čia išplaukia visa poilsio paslaugų organizavimo svarba. Poilsiautojas atvykęs į kaimą nori patirti naujus įspūdžius, maloniai praleisti laiką. Sodybos šeimininko uždavinys – patenktinti svečio lūkesčius. Svečias poilsio paslaugą vertins dviem požiūriais:
•    faktais
•    įspūdžiais
Kaimo turizmo paslaugą iš anksto poilsiautojui galima apibūdinti kai kuriais faktais:
•    sodybos vieta, kiemo išplanavimas, pastatų išdėstymas
•    kraštovaizdis apie sodybą
•    kambarių dydis, apstatymas, inventorius
•    poilsio inventorius.

Poilsiautojas, susipažinęs su informacija apie sodyybą, iš pateiktų faktų susidarys tam tikrą įvaizdį apie būsimą poilsio paslaugą. Sodybos šeimininko uždavinys – informaciją pateikti taip, kad poilsiautojo iš anksto susikurtas įvaizdis atitiktų faktinę situaciją ir tai virstų teigiamu įspūdžiu.
Tačiau sodybos šeimininko rūpesčiai nepasibaigia vien tik sodybos sutvarkymu. Svečių tinkamam priėmimui ir aptarnavimui reikia daug žinių ir sugebėjimų.