Vilkyškiai – miestelis Pagėgių savivaldybėje, prie kelio Pagėgiai–Jurbarkas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas, miestelyje išlikusi senoji urbanistinė struktūra (gatvių tinklas, aikštės išplanavimas).

Stovi katalikų Vilkyškių Šv. Onos bažnyčia (nuo 1958 m.) ir Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia (įkurta 1549 m.), yra Vilkyškių vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1948 m.), paštas. Dauguma gyventojų dirba AB „Vilkyškių pieninė“ (įmonės istorija siekia 1934 metus, įmonės akcijomis prekiauja Valstybinėje vertybinių popierių biržoje).

 

Pavadinimo kilmė

Manoma, kad miestelio vardas anksčiau buvęs ilgesnis – Vilkijiškiai. Tai vietovardis, veikiausiai atsiradęs iš upės Vilka (arba Vilkė) vardo gretiminės lyties Vilkija. Teoriškai taip pat yra įmanoma, kad pirmieji Vilkyškių gyventojai buvo atkilę nuo Vilkijos gyvenvietės.

 

Tautosaka

Vokiečių kalbininkai Augustas Leskynas ir Karlas Brugmanas 1882 m. išleido knygą „Litauische Volkslieder und Märchen“, kurioje A. Leskynas užrašė nemažai tautosakos iš Vilkyškių apylinkių, aprašė tarmę.

 

Gamta ir geografija

Miestelis įeina į Rambyno regioninio parko teritoriją, įsikūręs moreniniame Vilkyškių kalvagūbrio (60–80 m virš jūros lygio viduryje). Rytuose prateka Jūros upė, pietryčiuose plyti nedidelis Vilkyškių miškas.

 

Istorija

 

Vilkyškiai minimi nuo 1542 metų. Nuo 1551 m. Vilkyškiai vadinti karališkuoju kaimu, kadangi čia buvo svarbi kelių sankirta, tais keliais važinėjo net karaliai. 1554 metais miestelyje pastatoma pirmoji bažnyčia. Pastačius bažnyčią, miestelyje įsikuria ir viena pirmųjų mokyklų Klaipėdos krašte. 1556 m. Vilkyškiuose atidaryta smuklė. 1576 m. kartografas K. Henenbergeris pažymi miestelį tais metais išleistame žemėlapyje. 1624–1628 m. dėl maro išmirė daug gyventojų. 1628 m. įsikūrė Vilkyškių dvaras.

Miestelis smarkiai nukentėjo Prūsijos-Švedijos karo metu, kai 1678–1679 m. juos užplūdo švedų kariuomenė, 1700 m. per bado ir maro epidemiją Vilkyškiai ir apylinkės smarkiai ištuštėjo. 1718 m. be šeimininkų likusios sodybos pradėtos dalinti vokiečių kolonistams, ypač nuo Zalcburgo. 1757 m., vykstant Septynerių metų karui, Vilkyškiuose kelias savaites siautėjo rusų kazokai.

Iki XVIII a. pradžios miestelio apylinkėse gyveno vien lietuvininkai, tačiau 1709–1711 m. prasiautęs maras ir šiltinė išguldė 2665 žmones, ir vėliau, jau nuo 1736 m. vietos gyventojų sąrašuose pradėjo mirgėti vokiečių pavardės. XVIII a. Vilkyškių apylinkėse apsigyveno keli šimtai religinių pabėgėlių iš Zalcburgo ir Pfalco. Jiems atminti Vilkyškių centre pastatytas paminklas, simbolizuojantis tolimą kelionę iš Alpių krašto.

Lietuvių kalba miestelio mokykloje dėstyta iki 1872 metų. 1902 m. pro Vilkyškius nutiestas siaurasis geležinkelis (išardytas po Antrojo pasaulinio karo). 1905 m. miestelyje gyveno 777 žmonės, iš jų 349 kalbėjo lietuviškai. 1912 m. miestelyje buvo daug parduotuvių, 3 viešbučiai, paštas, vaistinė, gydytojas, veterinaras, mokykla, malūnas. Vilkyškiai smarkiai nukentėjo per I pasaulinį karą. 1923 m. Vilkyškiai prijungti prie Lietuvos (Klaipėdos kraštas). 1925 m. buvo beveik 1000 gyventojų, vyko gausūs prekymečiai. Tuomet miestelyje veikė keliolika parduotuvių, restoranas, du viešbučiai, bankas, amatininkų dirbtuvės, vykdavo arklių, galvijų ir kromų jomarkai, Vilkyškių dvare buvo žirgynas. 1934 m. pradėjo veikti didelė „Pienocentro“ pieninė. 1931–1939 m. miestelyje veikė privati lietuviška mokykla. 1939 m. Vilkyškiai prijungti prie hitlerinės Vokietijos.

Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centras.

2006 m. patvirtintas Vilkyškių herbas.