Barstyčiai (XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje Jagminpolis) – miestelis Skuodo rajono savivaldybės pietryčiuose, 12 km į vakarus nuo Sedos. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietryčių ir Pietvakarių).

Yra medinė Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia (pastatyta 1906 m.), Barstyčių vidurinė mokykla, vaikų globos namai, biblioteka (nuo 1953 m.), paštas. Pietvakariuose telkšo Barstyčių ežerėlis.

Istorija

 

Kaimo laukuose rastas akmeninis kirvis. Barstyčių įžymybė – didžiausias Lietuvoje Barstyčių akmuo, esantis netoliese – Puokės kaime.

1558 m. minimas 18 valakų Barstyčių kaimas, XVII a. dokumentuose – Barstyčių dvaras ir kaimas. 1649–1773 m. priklausė Pašiaušės jėzuitų kolegijai, po to bajorams Jagminams. Tverų tijūnas Tadas Jagminas 1788 m. pastatydino bažnyčią, todėl XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje kaimas vadinosi Jagminpoliu. 1841 m. buvo 16 kiemų Barstyčių miestelis ir 15 kiemų kaimas. XIX a. antroje pusėje veikė parapinė, 1908 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1949–1958 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1958 m. Barstyčių vidurinė mokykla. 1948 m. įsteigti vaikų globos namai, darželis, biblioteka, 1956 m. – kultūros namai.

Nuo 1908 m. parapijos centras. XX a. trečiame ir ketvirtame dešimtmetyje Barstyčių šaulių būrys pasižymėjo kultūrine veikla. Per nacių okupaciją 1941 m. buvo išžudyta 13 miestelio šeimų. 1941 m. čia ėmė kurtis partizanų būrys. Po Antrojo pasaulinio karo Barstyčių apylinkėse prieš TSRS okupacinį režimą kovojo Alkos rinktinės partizanai. 1947–1950 m. valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1990 m. spalio mėn. atstatytas 1936 m. pastatytas ir 1974 m. nugriautas pavasarininkų paminklas.

2011 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-745 patvirtino Barstyčių herbą.