Radviliškis – miestas šiaurinėje Lietuvos dalyje, Šiaulių apskrityje, 21 km į pietryčius nuo Šiaulių, Radviliškio kalvagūbryje (115–125 m virš jūros lygio). Radviliškio rajono savivaldybės centras, Radviliškio miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Svarbus geležinkelio mazgas ir pramonės centras.
Miesto vakariniu pakraščiu eina geležinkelis Vilnius–Šiauliai, yra Radviliškio geležinkelio stotis. Radviliškis išsidėstęs šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Yra Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1945 m.), Radviliškio sentikių cerkvė, Radviliškio evangelikų liuteronų bažnyčia, kultūros namai, paštas, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai „Nykštukas“, senosios katalikų kapinės, pravoslavų kapinės, miesto šiaurėje – karių kapinės. Durpyno rajonas.

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas tikrai asmenvardinis, kilęs nuo kadaise vietovę valdžiusių Radvilų pavardės, pridėjus priesaginę galūnę -iškis.

Istorija

Radviliškis minimas nuo XVI a. pradžios. 1567 metai laikomi Radviliškio įkūrimo metais, nors kai kurie šaltiniai nurodo dar 1529 metus ar 1539 m., kai kažkoks žemės valdytojas iš radviliškiečio (z Radziwiliszek) skolinosi 100 kapų grašių.
XVI a. viduryje vietovė priklausė Šiaulių ekonomijai, kurią valdė Radvilos. Nuo 1577 m. vadinamas miesteliu. 1667 m. Radviliškio dvaras priklausė Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Jonušui Radvilai (su 73 valstiečių dūmais). 1687 m. gavo turgaus privilegiją, 1710 m. – miesto teises (nors 1708–1710 m. maro metu išmirė visi gyventojai).
Radviliškio geležinkelio mazgas
XVIII a. Radviliškis pamažu atsigavo, o ypač sparčiai ėmė augti 1868–1870 m. nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelio atšaką Daugpilis-Radviliškis ir čia buvo įkurta geležinkelio stotis. Per I pasaulinį karą nutiesus Radviliškio-Tilžės ir Šiaulių-Jelgavos geležinkelius, Radviliškis tapo svarbiu geležinkelio mazgu.
1919 m. lapkričio 22 d. ties Radviliškiu bermontininkai buvo sumušti ir ėmė trauktis iš Lietuvos. 1924–1926 m. suteiktos miesto teisės, 1932 m. patvirtintas kaip II eilės miestas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
Sovietmečiu veikė žemės ūkio mašinų gamykla, Panevėžio stiklo fabriko cechas, raštinės reikmenų įmonė, kojinių fabrikas, lokomotyvų ir vagonų depai.
1992 m. patvirtintas Radviliškio herbas.