Molėtai – miestas rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 30 km į pietus nuo Utenos. Molėtų rajono savivaldybės ir Luokesos seniūnijos centras. Nutolę 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie plento  A14  Vilnius–Utena . Keliai į Ukmergę, Pabradę, Labanorą, Anykščius.
Rajone gyvena 22,2 tūkst. gyventojų. 86% lietuvių, 10% lenkų, 3% rusų, 1% kitų tautybių atstovų. 32,7% gyventojų užimti žemės ūkio, miškininkystės, 8,7% - pramonės ir energetikos, 12,5% - statybos, 46,1% – švietimo, socialinėje ir kitų paslaugų sferose. Vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, veikia 350 įvairių įmonių. Žemės nederlingos, mažai pramonės, todėl prioritetinė rajono vystymosi kryptis – rekreacija, leidžianti plėtoti šios krypties verslą, ekologinį ūkininkavimą, poilsio ir turizmo infrastruktūrą.
Didžiausias krašto turtas – švari gamta, nes nėra didelių aplinką teršiančių pramonės įmonių. Ketvirtadalį rajono teritorijos užima miškai, tarp kurių tyvuliuoja net 279 ežerai. Molėtų rajone yra ilgiausias Lietuvos ežeras Asveja (Molėtų rajone -30 km), teka upės Siesartis ir Virinta. Dalis rajono teritorijos patenka į Asvejos ir Labanoro regioninius parkus.
Kalvotą, miškingą ir ežeringą Molėtų kraštą mėgsta poilsiautojai ir turistai. Per metus rajoną aplanko apie 150 tūkst. poilsiautojų, apie 2 tūkst. užsienio turistų. Gražiausiose vietose įsikūrę per 40 poilsio namų, turinčių apie 2 tūkst. vietų, teikiamos kaimo turizmo paslaugos, kuriami vandens turizmo maršrutai. Į poilsio verslą investuoja Lietuvos ir užsienio verslininkai. 100 namų poilsio gyvenvietę su išplėtota infrastruktūra stato olandų įkurta bendrovė. Šalia Molėtų veikia sportinės aviacijos klubas, įrengtas aerodromas sportiniams lėktuvams, rengiami apžvalginiai skrydžiai.
Molėtai, istoriniuose šaltiniuose minimi prieš 625 metų, pastatyti labai vaizdingose apylinkėse, tarp ežerų, ant Siesarties upės krantų. Mieste gyvena 7,5 tūkst. gyventojų. Dauguma dirba švietimo, socialinėje ir paslaugų bei statybos sferose. Mieste įsikūrusios pagrindinės rajono valdžios institucijos. Didžiausios įmonės mieste – tai statybinės, remonto, medžio apdirbimo bendrovės, nemaža kitų įvairias paslaugas teikiančių įmonių. Dėl didėjančio poilsiautojų ir turistų srauto didėja verslininkų susidomėjimas miestu. Kuriasi nauji prekybos centrai, gausu mažesnių parduotuvių, plečiasi kavinių, barų tinklas. Savivaldybės taryba yra nusprendusi, kad Molėtų vystymosi perspektyva – rekreacija ir turizmas, todėl perspektyviniame miesto plane numatyta patogi šios krypties infrastruktūra, vietos kempingams ir viešbučiams.
Turtingas Molėtų rajono kultūros paveldas: 403 archeologijos, dailės, architektūros ir istorijos paminklai. Gausiai lankomi unikalus Etnokosmologijos muziejus (Kulionių k.), Žvejybos muziejus (Mindūnų k.). Molėtuose veikiančiame krašto muziejuje galima susipažinti su miesto ir krašto istorija, čia rengiamos tautodailės parodos. Vaizdingoje vietoje įkurtas miesto skulptūrų parkas. Molėtuose buvo surengta tarptautinė skulptorių kūrybinė stovykla ir dabar parke galime pamatyti Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos ir Anglijos skulptorių darbų.
Miesto kultūros centre yra nuolat veikianti dailės galerija, kurioje eksponuojami profesionalių Lietuvos dailininkų kūriniai. Svečiams įdomu pabuvoti vienintelėje Lietuvoje astrofizikos observatorijoje ir senovinėje dangaus šviesulių stebykloje (Kulionių k.), Arnionių ir Alantos dvaruose, apžiūrėti Videniškių augustiniečių vienuolyną ir Baltadvario bastioninės pilies liekanas.
Aktyvus krašto kultūros gyvenimas: kas antri metai vyksta tarptautinis liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalis „Ežerų sietuva“, kasmet – regioninė vaikų POP chorų šventė „Vaikystės aitvarai“, vaikų teatrų šventė „Kaukas“, įvairūs renginiai vyksta pačiame mieste ir šalia jo įrengtoje miško estradoje.

Istorija

Yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1907 m.), krašto muziejus, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-33001). Centrinė aikštė – Jaunimo aikštė. Pietiniame pakraštyje yra kolektyviniai sodai. Miestas įsikūręs Molėtų aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis). Per Molėtus teka Siesartis, sudarydama praplatėjimą – miesto centre susidaręs Pastovėlis, rytuose – Pastovis, vakaruose – Promislavas.
Istoriniuose šaltiniuose Molėtai pirmąkart minimi 1387 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupijai aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga: " dovanojame amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu tai bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jos prieinančia sritimi ir Labanoro ir Molėtų kaimais"
Taigi, tuomet Molėtai tebuvo kaimas. 1492 m. Ldk Aleksandras patvirtino šį dovanojimą. Vilniaus vyskupams Molėtai priklausė iki XVIII a. pabaigos. Apie 1517 m. įsteigtas Molėtų dvaras, jame veikė alaus ir spirito daryklos. Prieš 1522 m. pastatyta Molėtų bažnyčia. XVI a. pradžioje įkurtas vyskupo dvaras. 1539 m. Molėtai jau vadinami miesteliu. 1690 m. kaime buvo smuklė ir malūnas. 1728 m. pastatyta sinagoga, 1765 m. gyveno 170 žydų. Nuo XVIII a. antrosios pusės rinkosi turgūs, nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1783 m. (ir 1829 m., 1860 m., 1888 m., 1907 m., 1908 m., 1944 m., 1949 m.) miestelis degė.
Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Molėtų dvaras atiteko didikams Pamarneckiams, vėliau – Huten-Čapskiams. 1797 m. Rusijos valdžia Molėtų dvarą padovanojo prancūzų generolui G. de Šuazeliui–Gufjė. Miestelis plėtėsi į šiaurės rytus nuo dvaro. XIX a. įsikūrė amatininkai ir pirkliai, imta rengti turgus. Per 1831 m. sukilimą 1831 m. liepos mėn. sukilėliai prie miestelio pralaimėjo susirėmimą su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1866 m. buvo 755 žydai. 1861–1950 m. Molėtai buvo valsčiaus centras, pradėjo sparčiau plėstis. 1866 m. Molėtuose buvo vienintelė gatvė – palei kelią į Uteną. Vietoje parapinės mokyklos 1867 m. įsteigta valdinė, 1890 m. – vaistinė. 1872 m. leisti prekymečiai. XX a. pradžioje dvaro savininku tapo K. Graužinis.
Caro valdininkai miestelį laikė tinkama politinių kalinių trėmimo vieta. Per 1905 m. revoliucinius įvykius buvo pašalinta rusų ir įkurta sava valsčiaus administracija. 1907 m. Molėtus nusiaubė gaisras.[2] 1912 m. įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, surengtas pirmasis lietuviškas vakaras. 1915–1918 m. per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijai okupavus Lietuvą Molėtai buvo apskrities (kreizo) centras, 1919–1920 m. netoli Molėtų vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių kautynės.
1923–1925 m. išparceliuotas Molėtų dvaras. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje veikė pieninė, kelios įmonės, bankas, kooperatyvas, elektrinė, malūnas, keliasdešimt parduotuvių, nuo 1937 m. valstybinė biblioteka, keliolika visuomeninių, tautinių ir religinių organizacijų skyrių. Pagal 1935 m. planą miestelio centras pertvarkytas.
1941 m. prasidėjus TSRS–Vokietijos karui, liepos 1 d. Didžiosios Lietuvos partizanai Molėtuose atkūrė vietos savivaldą. 1941 m. rugpjūčio 29 d. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu sušaudyta apie 700 Molėtų žydų. 1944 m. kovo mėn. apylinkėje veikė Armijos Krajovos dalinys. 1944 m. rudenį J. Katino lietuvių partizanų būrys užėmė Molėtus. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. tarybinė valdžia ištrėmė 22 Molėtų gyventojus.
Nuo 1950 m. Molėtai – rajono centras, 1956 m. gruodžio 28 d. gavo miesto teises. XX a. 7–9-ajame dešimtmetyje pastatyta gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, pramonė neplėtota. 1996 m. pagal istorinius šaltinius atkurtas Molėtų herbas

Pavadinimo kilmė

Vardo kilmė nėra visiškai aiški. Galimas dalykas, kad jis susijęs su bendriniu žodžiu molėtas – „molingas; molėtas laukas ar žemė; molio spalvos, rusvas“. Taigi, Molėtai galėjo iš pradžių reikšti „molingi laukai“ arba „molio spalvos laukai“.
XX a. 1-ojoje pusėje minimi kaip Malėtai.

Architektūra

Miesto planas mišrus, centre – keturkampė aikštė. Svarbiausi statiniai:
Neobarokinėje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, pastatytoje 1905 m., yra vertingų paveikslų („Švč. Mergelė Marija tarp angeliukų“ 1763 m., „Švč. Mergelė Marija“ XIX a. pirmoji pusė, abu su aptaisais, „Šv. Laurynas“, „Nojaus auka“, abu 1823 m., „Šv. Petro ir Šv. Pauliaus atsisveikinimas“ XIX a.)
Mūrinis vandens malūnas, 1914 m.
Raudonų plytų mūro prekybos namai, 1936 m.
Paminklas Šv. Jonui Nepomukui, 1925 m., 1952 m. nugriautas, 1991 m. atstatytas; autorius V, Jurevičius.
Skulptūrų parkas, įkurtas 1998 m.
Šalia miesto – Molėtų observatorija, Lietuvos etnokosmologijos muziejus (1990 m., architektas V. Lisauskas, rekonstruotas 2008 m., architektai R. Krištapavičius, A. Gudaitis, skulptorius A. Kuzma)