Retas miestas Lietuvoje gali pasigirti, kad pačiame miesto centre turi išpuoselėtą, rožynais plieskiantį Miesto sodą, kuriame gyvena pūstauodegės voveraitės. Alytus – gali. Aštuonis dešimtmečius jis džiugina miestiečius ir svečius. Čia auga 55 skirtingų rūšių įvairių medžių ir krūmų. Yra trys vardiniai ąžuolai: prezidento Antano Smetonos 1930 m., jaunųjų miškininkų ąžuolas pasodintas Baltijos šalių vienybei 1933 m.  ir 1939 m. dainininko Kipro Petrausko garbei pasodintas ąžuolas. Tuo metu pagerbiant šį dainininką Alytaus miesto sodas buvo pavadintas jo vardu.
Sodo centre išdidžiai vandenį į viršų tiurškena fontanas. Saulėtą dieną einant prie jo reikia sugalvoti norą – tuomet tarp į viršų šokinėjančių vandens purslų ieškoti vaivorykštės. Ją pamačius norą mintyse pakartoti – sako, išsipildo. Fontano baseinėlio forma primena  saulutę, o į jį besidriekiantys takeliai – saulės spinduliukus. Tarpukariu šiame fontane plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Greta auga pavasarių gražuolė – baltoji japoniškoji magnolija. Kiekvieną pavasarį aplinkiniams medžiams dar nepradėjus leisti lapelių, magnolija apsipila akinančiai baltais žiedais. Fontano teikiama gaiva taip pat mėgaujasi retas Lietuvos miestų parkų ar sodų medis – europinis kukmedis. Šis medis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, kaip natūralioje gamtoje visiškai išnykęs medis.
Stovint prie fontano puikiai matosi šokių aikštelė. Joje tarpukario Miesto sode vasaros vakarais grodavo ulonų dūdų orkestras, jaunimas rinkosi pasišokti. Be šios aikštelės dar yra meilės ir vaikų aikštelės. Meilės aikštelė – arčiausiai senosios Alytaus gimnazijos (S.Dariaus ir S.Girėno g. 27) – dar kitaip vadinamos „žaliąja gimnazija“. Šiandien joje įsikūrusi Dailiųjų amatų mokykla. Gimnazistai pasprukę iš pamokų šioje aikštelėje skirdavo pasimatymus –  taip ji ir gavo meilės aikštelės pavadinimą. Nepatingėjus ir pasižvalgius po miesto sodą rasite ir trečiąją aikštelę – vaikų.
Būnat prie fontano puikiai matosi paminklas „Laisvės angelas“ – tai pagarbos ir atminimo ženklas, žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklo ir skulptūros autorius – žinomas skulptorius dzūkas Antanas Aleksandravičius. Mieste sklandė gandai, kad angelo skulptūrai jis prikalbinęs pozuoti jaunutę gimnazijos mokytoją. Paminklas pastatytas 1929 m., 1934 m. į jį trenkus žaibui subyrėjo. Atstatytas po trejų metų. Šeštame dešimtmetyje nugriautas politiniais sumetimais. Šiandieninis Laisvės angelas Alytų papuošė 1991 m.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Miesto sodu rūpinosi sodininkas Hansas Faitušas, vėliau jo sūnus. Parkas labai nukentėjo 1944 metų vasarą, vykstant dideliems mūšiams Alytuje. Naujam gyvenimui parkas  prikeltas 1957 metais, kai jį ėmėsi tvarkyti sodininkas Stasys Marcinkevičius.
1997-1999 m. Miesto sodas buvo rekonstruotas, pagal klaipėdiečių architektų J advygos Kijauskienės ir Giedriaus Garjonio parengtą projektą.
1999 m. senasis miesto parkas su fontanu įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą.