Legenda pasakoja, kad kažkada Nemunu plaukęs Marijos paveikslas, kurį pagavę piemenys ir nunešę į bažnyčią. Tačiau iš bažnyčios paveikslas pradingęs, o žmonės jį radę prie šaltinio. Paveikslą žmonės vėl nešę į bažnyčią, bet jis vis atsidurdavęs prie šaltinėlio. Todėl čia, Didžiupio slėnyje, kalno šlaite XIX a. buvo nutarta įrengti medinę koplytėlę ir altorėlį, vieta imta laikyti šventa, o šalia trykštančio šaltinio vanduo turi ypatingų galių.