Metelių dvaras stovėjo dabartiniame Alytaus rajono Kumečių kaime, ant dirbtinio Metelytės tvenkinio kranto. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Metelių dvaras paminėtas 1508 m. Šalia Kumečių tvenkinio, kur dabar žaliuoja nedidelis miškelis, iš dvaro pastatų liko tik raudonų plytų triaukštis neveikiantis vandens malūnas. Metelių dvaras nuo įkūrimo priklausė karaliaus turtams, nuo 1508 m. jį valdė Jonas Zaberezinskis, gavęs jį ir Nemunaitį iš karaliaus Žygimanto Senojo už 1100 dukarų užstatą. 1519 m. Žygimantas senasis paskolą grąžino, o Žygimantas Augustas Metelių dvarą užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei. Jai mirus, dvaras vėl grįžo karaliaus nuosavybėn. Metelių dvare 1574 m. buvo 452 žirgai, auginami LDK didžiajam kunigaikščiui. Jam vadovavo LDK arklininkas Povilas Sapiega. XVII a. pradžioje Metelių dvaras priklausė vokiečių kunigaikščiui, o nuo XVIII a. pateko į Mošinskių, paskutiniųjų šio dvaro valdytojų, giminės rankas. 1775 m. dvaro inventorizacijoje pateikiamas trumpas pastatų aprašas: senas didelis medinis pastatas, turintis 19 kambarių, dviejuose rūmų galuose įrengti bokšteliai su kambariais juose, rūmuose buvo koplyčia, pastatas gontais dengtas. Dvaro kieme buvo 6 mūro tvartai, 2 rūsiai, 3 arklidės, vežimų pastatas, šunidė – visi šiaudais dengti. Beveik nepakitę dvaro pastatai išsilaikė, kol pateko į Mošinskių rankas. Tuomet dvaras skendėjo dideliame parke, kuriame buvo gausu įvairiausių rūšių ir formų dekoratyvinių medžių ir krūmų. XX a. pradžioje 1900 m. ant Metelytės kranto Metelių dvaro savininkas Mušinskas pastatė naują penkių aukštų mūrinį malūną. Malūnas gamino įvairius kruopų ir miltų gaminius, kuriais aprūpindavo Alytaus, Seirijų, Simno, kitų gyvenviečių prekybininkus. Šalia jo veikė plytinė.  Lietuvą okupavus sovietams, 1940–1941 m. dvaras nacionalizuotas. Jis tapo valstybės turtu. Vokietijai okupavus Lietuvą, dvaro rūmuose buvo įsikūręs karo lauko štabas. 1944 m.baigiantis Antrajam pasauliniui karui, besitraukdami vokiečiai sudegino visus dvaro pastatus ir rūmus su 43 kambariais. Pokario metais vietos gyventojai išardė likusias dvaro liekanas, dalį medžiagų statyboms panaudojo, malkoms medžius iškirto.