Užsukite prie respublikinės reikšmės archeologinio paminklo - piliakalnio su trimis papiliais ir buvusiu uostu, kur lokalizuojama kryžiuočių Naujojo Bajerburgo pilies, statytos 1344 m., tačiau jau 1384 m. užimtos ir sudegintos, vieta.

Piliakalnis datuojamas XIV a., turi didelę istorinę reikšmę ne tik Užnemunei, bet ir visai Lietuvai. Maštaičių pilis buvo labai didelė ir galinga, iš jos kuorų buvo toli matyti, kas plaukia upe. Piliakalnis turi du nemažus priešpilius, apjuostus gynybiniais grioviais ir dvi pilies aikšteles, tarsi du atskirus piliakalnius, atskirtus giliu stačiakampiu grioviu, kuriuo kažkada tekėjo vandens šaltinis, o gal upelis. Piliakalnis ir dabar aukštas, šlaitai statūs. Įsivaizduokite, koks jis buvo prieš 500 metų,  trijų aukštų mūro pastatas, apjuostas gynybiniais pylimais ir volais su aukštomis stačių, nusmailintų rąstų sienomis! O tarp tų „atskirų piliakalnių“ yra geriamojo vandens šaltinis – šulinys. Pilį su Nemunu jungė platus kanalas. Prie pat pilies iš Nemuno atplaukdavo laivai, čia buvo gerai įrengta prieplauka. Tokių piliakalnių Lietuvoje reta, o gal ir visai nėra.