Salantiškis Mindaugas Ivanauskas savo namų ūkyje užveisė tikrą zoologijos sodą: 20 arų plote įrengti voljerai, vištidės, aptvarai, tvartai, kuriuose bėginėja 60 retų paukščių bei dvi dešimtys egzotiškų žinduolių bei kanopinių. Iš retesnių gyvūnų Ivanauskų sodyboje užveisti pekariai – tai agresyvios laukinės Pietų Amerikos kiaulės. Jos veisiasi lengvai, tačiau jaunikliai sunkiai išgyvena. Šios kiaulės yra visaėdės: ėda viską, kas gyva. Jų skrandžiai yra keturių skyrių ir suvirškina absoliučiai viską. Mindaugo sodyboje aptinkamas ir „džiunglių“ plotas – rudųjų urvinių žąsų buveinė. Jos išsirausia ir veisiasi urvuose. Įdomios savo specifiniu balsu bei eisena: jos nekrypuoja, o bėgioja prisimetusios prie žemės. Sodyboje taip pat auginamas dygliatriušis, kuris įpykęs šaudosi spygliais, kurių sudėtyje yra nuodingų medžiagų. Dar sodybos šeimininkas augina vieną rečiausių Lietuvoje – Orlovo peštukinę – vištą. Laukymėje ganosi masyvus karčiuotas avinas, kilęs iš Šiaurės Afrikos. Jis, beje, labai ištikimas savo patelei. Jei pripažįsta patelę, lieka jai ištikimas ir kitų nebepripažįsta. Per dešimt metų jis sudraskė net keturias savo rūšies avis. Galingu smūgiu trenkia ragais ir išsyk nulaužia galvą. Viename aptvare sugyvena Vietnamo kiaulė, nykštukinis Kamerūno ožys, perlinės vištos, triušiai ir mandarininės antys. Atskirai įkurdinta pora baltųjų povų. Tai – itin vertingi, žmonių išvesti paukščiai. Patinas sniego baltumo uodegą išskleidžia tik prieš patelę. Į zoologijos sodybą įėjimas nemokamas, sodas gyvuoja iš suaukotų ir žinoma pačio M. Ivanausko lėšų.