Žvingiai – miestelis Šilalės rajone, į pietvakarius nuo Šilalės, kairiajame Jūros upės krante (kitame upės krante – Bikavėnai). Seniūnaitijos centras. Miestelyje yra medinė Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia (pastatyta 1939 m.), įstabūs kapinių vartai, veikia Žvingių pagrindinė mokykla, biblioteka.

Istorija

Žvingių bažnyčia minima nuo 1588 m.

1792 m. suteiktas Žvingių herbas.

2009 m. patvirtintas dabartinis Žvingių herbas.

2009 m. kovo 23 d. Lietuvos respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1751 patvirtintas Šilalės rajono Pajūrio seniūnijos Žvingių miestelio herbas.

Pirmą karta istorijos šaltiniuose Žvingių miestelio pavadinimas paminėtas 1537 m.

Kadaise šis miestelis vaidino svarbų vaidmenį. Buvo Žemaitijos valsčiaus ir didelio dvaro centras, pro jį ėjo pasienio prekybos keliai.

Žvingiai garsėjo savo smuklėmis, midumi, ir alumi. 1744 m. Zigmantas Vaza valdovo dekretu leido ketvirtadieniais rengti turgus.

O 1792 m. gegužės 15 d. šalies valdovas Stanislovas Augustas Žvingiams suteikė Liustracijos privilegiją. Joje rašoma: „Kad tas miestas tiek teismo, tiek miesto valdymo reikaluose, tvirtindamas išrašus ir kitus raštus, patirtų tikrą garbę ir didžiuotųsi atskiru nuo kitų miestu herbu, jam suteikiame tokį herbą, kaip čia yra nupieštas, tai yra lauro vainiku apjuostus kalaviją, ietį ir kardą.“

Neilgai žvingiškiai didžiavosi savo karingu herbu. Po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos padalijimo jis buvo pamirštas. Tik 1912 m. istorikas Janas Obstas, tyrinėdamas Lietuvos metriką aptiko Žvingių herbo piešinį.

Istorijos vingiai Žvingių miesteliui buvo negailestingi. Jį naikino karai ir keli gaisrai, Jūros upės potvyniai. 1841 m. miestelyje gyveno 350 gyventojų, dabar telikę apie 200.

Istorinį Žvingių miestelio herbą atkūrė dailininkas Arvydas Každailis. Raudoname lauke išdėstyti auksinė ietis ir įžambiu kryžiumi – sidabrinis kardas ir kalavijas. Ginklai apjuosti žaliu lauru vainiku su auksinėmis uogomis.