Žiežmariai – miestas Kaišiadorių rajone, 6 km į pietus nuo Kaišiadorių, piečiau magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Miestas turi atskiros seniūnijos statusą, taip pat yra Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas (išlikusi XVI a. gatvių struktūra, XIX–XX a. statyti namai).
Stovi Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1924 m.), laisvės paminklas (atstatytas 1991 m.), medinė Žiežmarių sinagoga (XIX a. vidurys), yra Žiežmarių gimnazija, mokykla-darželis, paštas, girininkija (Triliškėse), biblioteka (nuo 1940 m.), Kaišiadorių meno mokyklos skyrius. Išlikęs Žiežmarių dvaras.
Per miestą teka Strėva. Pietinėje dalyje yra didelis melioratorių rajonas.

Pavadinimo kilmė

Manoma, kad miesto pavadinimas yra hidroniminės kilmės: į vakarus nuo miesto Strėvon įteka jos kairysis intakas – Žiežmara (arba Žiežmarė). Nors dabar miestas yra atokiau nuo upelio, tačiau ankstesnė gyvenvietė buvo būtent prie jo, tik neaišku, kodėl vėliau gyventojai išsikėlė kiek toliau.

Istorija

Pirmą kartą Žiežmariai minimi XIV a. kryžiuočių žygių aprašymuose. 1348 m. ties Žiežmariais prie Strėvos įvyko LDK kariuomenės, vadovaujamos Algirdo ir Kęstučio, mūšis su kryžiuočiais – Strėvos mūšis.
XV a. minimas Žiežmarių dvaras, 1487 m. minimas miestelis. Po kelių dešimtmečių pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta mokykla. Nuo XIX a. istorinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad Žiežmariai miesto teises gavo dar 1522 ar 1567 m. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Žiežmarius užrašė Barborai Radvilaitei. XVI a. Žiežmariai ėmė sparčiai augti, kadangi buvo prie svarbaus prekybos kelio Vilnius–Kaunas. 1580 m. Žiežmariai dukart degė. XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą miestas nusiaubtas švedų, įsimetė maro epidemija.
Pasinaudoję Ketverių metų seimo nutarimais, miestiečiai išsirinko laisvojo miesto valdžios organus dar iki privilegijos gavimo (1791 m. rugpjūčio 1 d.), tačiau miesto teises ir herbą gavo po pusmečio – 1792 m. vasario 14 d. Privilegijos gavimo proga miestiečiai surengė puotą, kuri kaip ir daugelis to meto iškilmių pasibaigė miestiečių ir bajorų peštynėmis. Vėliau privilegija buvo atimta, po to savivalda vėl atgaivinta, bet 1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vėl panaikinta. XIX a. pradžioje Žiežmarius smarkiai nuniokojo Napoleono armija.
Po I pasaulinio karo prie Žiežmarių vyko kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė sulaikė bolševikų veržimąsi Kauno link. Miestelis nukentėjo per II pasaulinį karą, po jo vėl ėmė augti. 1958 m. gegužės 15 d. atgavo miesto teises kaip miesto tipo gyvenvietė. Sovietmečiu čia buvo Kaišiadorių sodininkystės tarybinio ūkio gyvenvietė, turėjusi didžiausias gėlių plantacijas Lietuvoje (per milijoną gėlių kasmet), buvo 300 ha sodas. Žiežmariuose buvo įsikūrę rajono melioratoriai ir kaimo statybininkai. 1997 m. Žiežmariuose įkurta sulčių gamykla.
1998 m. patvirtintas dabartinis Žiežmarių herbas.