Viešvilė – miestelis Jurbarko rajone, prie kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , dešiniajame Nemuno krante (kitame krante – Karaliaučiaus kraštas), abipus Viešvilės upelį. Seniūnijos centras, yra Drūtgalio, Užupio ir Vidurio seniūnaitijos, Viešvilės girininkija.

Stovi Viešvilės Kristaus Atsimainymo bažnyčia (įrengta 1863 m.), veikia Viešvilės pagrindinė mokykla, biblioteka, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, paštas. Didžiausias Viešvilės pastatas – 1902 m. statyti Teismo rūmai, kuriuose 1956 m. buvo įkurti Viešvilės vaikų namai. XX a. pr. visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos – Klaipėdos, Priekulės, Šilutės, Rusnės ir Viešvilės.

 

Pavadinimo kilmė


Pasak legendos, miestelis pavadintas jo įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Remundo provaikaičio Vieševilčio vardu. Tačiau kalbininkai neabejoja, jog vietovės pavadinimas kilo nuo Viešvilės upės. XIV a. šis hidronimas vadinosi kiek kitaip – Wayswille.

 

Geografija


Miestelis įsikūręs Karšuvos girioje. Į šiaurę nuo miestelio plyti Viešvilės rezervatas, garsus savo pelkėmis.

 

Istorija


1930 m. miestelio pietvakarinėje dalyje aptiktas X–XI a. kapinynas. Viešvilės upė (Wayswille) anksčiausiai minima 1385 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Pati Viešvilės gyvenvietė minima nuo 1542 m. 1665 m. miestelis pažymėtas Ragainės apskrities žemėlapyje, tuomet Viešvilė buvo kairiajame upės krante, kiek atokiau nuo jos, o dešiniajame krante, kiek šiauriau Viešvilės – pažymėta, nuo 1514 m. minima, Švabė. Nuo 1546 m. minimas Viešvilės dvaras. 1553 m. miestelyje jau stovėjo bažnyčia, 1609 m. įkurta atskira parapija. Iki 1568 m. pastatyta Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčia. Tačiau net 1578 m. kunigai darbo turėjo užtektinai, kadangi tais metais išleistame Prūsijos didžiojo kunigaikščio Jurgio Frydricho įsake minima, jog parapijiečiai vis dar meldžiasi stabams, lanko šventus miškelius, aukoja. XVII a. viduryje užtvenkta Viešvilės upė, prie jos pastatytas malūnas.

XVIII–XIX a. Viešvilė tapo jau tikru miesteliu, net mažu pramonės centru. Prie malūno pastatyta aliejaus spaudykla ir lentpjūvė, nuo 1730 m. veikė odos dirbtuvė. 1767–1885 m. miestelyje veikė popieriaus malūnas. Jis stovėjo Viešvilės šiaurinėje dalyje, jį valdė Rydelių (Riedel) giminė, toji miestelio dalis buvo imta vadinti Rydelsbergu arba Ridelkalniu, o po 1944 m. blogai lokalizavus vietovę, Ridelkalnio vardas suteiktas pietvakarinei miestelio daliai.

1900–1943 m. Viešvilėje veikė dar viena didelė įmonė – lentpjūvė. Per metus buvo išpjaunama 40–80 tūkst. kietmetrių medienos. Nuo 1902 m. lentpjūvės gaminiai buvo išvežiojami ką tik nutiestu Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku. XX a. pradžioje miestelyje gyveno apie 1400 gyventojų.

2011 m. patvirtinas Viešvilės herbas.