Upyna (žem. Opīna) – miestelis Šilalės rajone, 20 km į rytus nuo Šilalės ir 6 km į pietus nuo automagistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda , prie Šunijos ir Upynalės upelių santakos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia (pastatyta 1835-36 m., padidinta 1913 m.; varpinė ir šventoriaus tvora su vartais), Upynos vidurinė mokykla, biblioteka, paštas, senovės muziejus. Už 2 km į šiaurę, Gudirvėse stūkso gamtos paminklas – Gudirvių akmuo, kur manoma buvo senoji Upynos gyvenvietė. Prie miestelio yra Upynos kaimas.

Į pietus nuo Upynos yra Svystkalnio regykla, ji yra ant kalvos viršūnės 163,5 m aukštyje, virš apylinkių ši kalva iškilusi apie 50 metrų. Nuo šios regyklos geru oru azimutu 205° matyti už 20 kilometrų esantis Tauragės TV bokštas, o su žiūronais galima pamatyti net Tilžės kaminus, esančius už 50 kilometrų, azimutu 225°

2009 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1788 patvirtintas Šilalės rajono Upynos miestelio herbas.

Rašytiniuose šaltiniuose Upynos vardas pirmąsyk paminėtas 1554 m. Tačiau šiose apylinkėse žmonių gyventa nuo žilos senovės.

Nustatyta, kad Gegužės, Užpilio piliakalniai buvo svarbūs gynybinės linijos nuo kryžiuočių puolimų postai. Archeologai yra radę ir keletą X-XI a. senkapių.

Upyna pradėjo sparčiau plėtotis po to, karalius Vladislovas Vaza 1633 m. miesteliui suteikė trečiadienio turgaus ir dviejų prekymečių privilegiją.

Upynos apylinkių gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. nacionalinio išsivadavimo sukilime, garsėjo savo knygnešiais, daraktoriais.

Miestelis kelis kartu degė, skaudžiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais.Naciai išžudė gausią žydų bendruomenę, daug žmonių žuvo partizaninėje kovoje, daug buvo ištremta į Sibirą.

Upyna išaugino didelį būrį garsių žmonių, kultūros veikėjų. Seniūnijos teritorijoje yra transatlantinio lakūno Stasio Girėno tėviškė.

Svarstant Upynos herbo idėjas nuspręsta pavaizduoti ąžuolą ir šventosios ugnies liepsneles. Ąžuolas – stiprybės, vyriškumo ir narsos išraiška. O liepsnelės primena mūsų protėvių garbintą šventąją ugnį.

Herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Sidabriniame lauke vaizduojamas iš žalios skydo papėdės išaugantis stilizuotas ąžuolas, šonuose – dvi raudonos liepsnelės.

Upynos seniūnija yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos filialas.

Seniūnijos centras – Upynos miestelis, teritorijos plotas 10560,00 ha.
Gyventojų skaičius ~ 2360

Seniūnijai priklauso 51 kaimas:

Aukštutiškė, Būbliškė, Dvariškiai, Dvarviečiai, Dvyliškė, Dvyliškė II, Driežai, Dungeriai, Dungeriukai, Eželiškės, Gaubtys, Gaidėnai, Galvyčiai, Gudirvės, Girsteikiai, Juškaičiai, Kalvaliai, Kazokai, Kraikai, Kliūkiai, Lingės, Lingių Fermos, Mankaičiai, Miškiniai, Negėrai, Naujasis Obelynas, Paakmenis, Pabremenis, Pakoplyčis, Paiekvedis, Paežeris, Papaukštkalnis, Pajėrubynis, Patulė, Paupynis, Paupis, Pavarsėdis, Pazimkalnis, Petkalnis, Plaušiniškė, Rusų Obelynas, Rudaliai, Senasis Obelynas, Upynos mstl., Užkalnis, Varsėdžiai, Vedriai, Vytogala, Žakaimė.

 

Istorija

 

Pirmą kartą miestelio vardas minimas 1554 metų surašytame akte dėl Karšuvos valsčiaus bajorų žemės nuosavybės, nors spėjama, kad dar XIII a. Upyna buvusi viena iš Karšuvos žemės seniūnijų. Ten minimas „Upynos upelio laukas“ (lenk. pole Upina reczki). Plačiau kaimas aprašytas 1562 metų Karšuvos valsčiaus inventoriuje. Tuo metu Upyna užėmė žymiai didesnį plotą nei šiais laikais. Kaimui priklausė 48 valakai dirbamos žemės, dar 10 valakų ganyklų ir kitų naudmenų.

1663 metais karalius Vladislovas Vaza suteikė Upynai privilegiją, leidusią kartą per savaitę (trečiadieniais) rengti turgus ir du kartus per metus – prekymečius. Todėl nuo XVII a. pirmosios pusės Upyna vadinama miesteliu. 1711 metais po gaisrų, badmečių, karo ir maro, mokesčių rinkėjai Upyną įtraukė į „tuščių“ miestelių sąrašą. Miestelis atsikūrė po 1722 ir 1775 metais atnaujintų turgų privilegijų.

Pirmieji katalikų maldos namai pastatyti 1688 metais. Upynos kapinės apjuostos akmenų tvora 1929 metais.

2009 m. patvirtintas Upynos herbas.