Baltosios rožės tiltas

Kontaktai

Aprašymas

XIX a. antroje pusėje stiprinant vakarines Rusijos imperijos sienas, į Alytų (tuomet vadintą Olita) nutiestas karinis geležinkelis. Iššūkiu statytojams tapo didžiausia Lietuvos upė Nemunas, per kurią 1897–1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tiltas. Šoninės tilto santvaros (abi po 86,9 m) turėjo gembes, ant kurių kabojo 65,43 m ilgio vidurinė santvara. Tilto krantinės atramos pastatytos ant polių. O taurai – ant kesonų, įkastų 15 m į upės dugną. Tilto važiuojamoji dalis skirta traukinių ir vežimų eismui. Statybos, įskaitant užvažiavimų ant pylimo įrengimą, vagos tvirtinimo ir santvarų montavimo darbus, kainavo 700000 rublių. Dėl savo konstrukcijos tiltas tapo rusų inžinierių pasididžiavimu, kadangi tuo metu buvo vienas iš pirmųjų Rusijos imperijoje. Jo projektuotojas ir statytojas buvo rusų inžinierius Nikolaj Beleliubskij. Tiltas buvo 240,5 m ilgio, 33 m aukščio. Buvo dažomas žalia spalva ir puikiai derėjo prie apylinkių aplinkos. Jis buvo bene aukščiausias iš visų rusų pastatytų geležinkelio tiltų per Nemuną. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. rugpjūčio mėn., besitraukianti caro kariuomenė geležinkelio tiltą susprogdino. Alytų užėmę vokiečiai susprogdinto tilto vietoje pastatė medinį. Atstatymo darbai tęsėsi 63 dienas (nuo rugsėjo 24 d. iki lapkričio 25 d.). Jo  ilgis buvo 294 m, aukštis - 35 m. Tiltu naudotasii iki 1926 m. „Lietuvos žiniose“ 1926 m. sausio 1 d. buvo išspausdinta  žinutė „Traukinių judėjimas“, joje rašoma (kalba ir skyryba originali, joje minimi Pataronys - šiandieninis Poteronių kaimas): „Traukinių judėjimas per Nemuno tiltą tarpustoty Alytus - Pataronys paliekamas dar iki 1926 metų sausio mėn. 15 dienos. Nuo 16 dienos traukinių judėjimas uždaromas tarp Alytaus ir Artilerijos ir pertraukiamas bilietų pardavimas ir prekių priėmimas." Uždarytas tiltas buvo išardytas, liko tik akmeninės atramos. Net ir nenaudojamos jos tapo traukos objektu ir svarbiu kraštovaizdžio akcentu.
XXI a. pirmajame dešimtmetyje Alytaus miesto savivaldybė nusprendė pastatyti naują tiltą ant senojo atramų. Pėsčiųjų ir dviračių tiltą suprojektavo Tiltų ekspertų centras (projekto autorius Vilius Karieta). Statybos rangovė UAB „Alkesta“ 2013 m. rugpjūčio pabaigoje pradėjo naujo paspyrinio trijų tarpsnių tilto statybą. Senąjį akmeninį taurą upėje norėta išardyti, bet projektuotojai rado būdą, kaip jį sutvirtinti ir išsaugoti. Akmens mūro derinys su nauja betono apdaila ženklina istorijos ir dabarties jungtį.
Tilto santvaros pagamintos Latvijoje ir sumontuotos statybų aikštelėje. Metalo konstrukcijas ant atramų užkėlė „Mammoet“ specialistai. Naujojo tilto statyba baigta 2015 m. spalį. Tilto ilgis 240,5 m, aukštis 38,1 m. Tai aukščiausias pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas Lietuvoje. Plieninis tiltas sujungė Nemuno krantus ir dviračių takus abiejose upės pusėse. Nuo jo atsiveria įspūdinga Alytaus miesto panorama.

Vieta

Alytaus miestas, Alytus

Komentarai