Tauragė (žem. Tauragie) – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Karšuvos žemumoje, kairiajame Jūros upės krante. Apskrities ir Tauragės rajono savivaldybė centras, Tauragės miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.

Geografija

Miestas išsidėstęs Jūros upės kairiajame krante. Mieste upė užtvenkta, upę kerta du tiltai – Taurogeno ir geležinkelio), 102 km į pietvakarius nuo Šiaulių, prie upės vingio, abipus magistralinio kelio  A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas . Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis Radviliškis–Tilžė. Rytiniu miesto pakraščiu teka Beržės upelis. Šiaurės rytinėje ir pietinėje pusėse yra išsidėstę miškai.
Miesto dalys
Aerodromas – naujausias „miegamasis“ Tauragės miesto rajonas.
Beržės.
Butkeliai – miesto rajonas dešiniajame Jūros krante, kaimo tipo „miegamasis“ rajonas.
Centras – čia stovi seniausi ir vertingiausi miesto pastatai, tai Vytauto g. centrinė dalis, Bažnyčių, Respublikos gatvės bei Dariaus ir Girėno gatvės pradžia.
Jovarai – „miegamasis“ rajonas miesto pietuose, čia yra ir pirmoji Tauragės miesto gatvė (Laisvės g.).
Papušynė.
Pramonės mikrorajonas – miesto dalis už geležinkelio, miesto industrinis parkas.
Tauragės senamiestis – senoji miesto dalis, kurioje miestas įsikūrė, bet ilgainiui teritorija užstatyta gyvenamaisiais namais, rajono centras – skveras Laisvės g. pradžia.
Šemetiškiai – didžiausias miesto rajonas, besitęsiantis nuo Bernotiškės g. iki Žaliosios g.
Tarailiai – „miegamasis“ miesto rajonas
Verslo rajonas.
Visbutai.
Žalgiriai – vienas naujųjų miesto rajonų, kuriame gyvena daugiausiai gyventojų ir didžiausias jų tankis, kadangi tai blokinių daugiaaukščių namų mikrorajonas.

    
Pavadinimo kilmė

Miesto vardas yra sudurtinis, sudarytas iš žodžių tauras ir ragas. Pirmasis sandas reiškia gyvūną taurą, o antrasis – ne žvėries ragą, bet kampą, vingį, lanką (turimas omenyje Jūros upės vingis). Taigi, vietovė pirmiausia galėjo reikšti „tauro kampą“, t. y., vietą, kurioje būta taurų.
Pagal kitas versijas Tauragės pavadinimas kildinamas iš vok. Tau 'rasa' + vok. Roggen 'rugiai', nors tai veikiau antrinė etimologija, t. y., vokiečiai adaptuodami jiems nesuprantamą vietovardį jo sandus suformavo prasmingų žodžių pagrindu. Pavadinimas taip pat kildinamas ir liet. Tauraginė 'tauro ragų apdirbimo dirbtuvė' bei Tauragiai (žem. Tauragee 'tauragiai, žmonės apdirbantys tauro ragus').

Istorija

Miestas įsikūręs skalvių genties gyvenamos teritorijos pakraštyje. Vėliau juos asimiliavo žemaičiai slenkantys į pietus iš netolimų apylinkių. 1499 m. Tauragės vietoje buvo Pajūriu vadintas dvaras. 1507 m. kovo 21-ąją pirmąkart minima pati Tauragė, čia pastačius bažnyčią, prieglaudą ir įkūrus mokyklą. Tauragė pažymėta 1526 m. B. Vapovskio Žemaitijos žemėlapyje, 1539 m. – švedų arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame ir Venecijoje išleistame jūrų žemėlapyje Carta Marina, nuo 1567 m. čia veikė karališkoji muitinė. Nuo 1655 m. čia buvo viena pagrindinių Radvilų rezidencijų ir vienas didžiausių Lietuvos liuteronybės centrų.
1807 m. Tauragėje lankėsi Rusijos caras Aleksandras I. 1812 m. netoli Tauragės, Požerūnų kaimo malūne, pasirašyta Tauragės konvencija. 1836 m. gegužės mėnesį didžioji miesto dalis sudegė per gaisrą, nepaliesti liko tik 8 kiemai, šis gaisras ir naujasis plentas Tilžė-Ryga nulėmė naująją Tauragės miesto vietą. 1843 m. spalio 10 d. Onorė Balzakas viešėjo Tauragėje ir iš čia parašė laišką, vienintelį rašytą ir išlikusį Lietuvoje. Miestas, pagal planą, buvo baigtas užstatyti 1910 m., bet netrukus prasidėjo I pasaulinis karas.
Buvusi Tauragės NKVD (MGB) būstinė, dabar muziejus, atminimo memorialas
1915 m. vokiečių kariuomenė sunaikino didelę dalį miesto infrastruktūros, liko tik trečdalis. 1920 m. įkuriama pirmoji Tauragės gimnazija. 1927 m. kilo trumpai trukęs sukilimas prieš A. Smetonos valdžią – Tauragės sukilimas. Miestu tapo 1924 m., antraeilio miesto teisės suteiktos 1932 m., o pirmaeilio – 1935 m. 1932 m. pastatyta nauja Tauragės ligoninė. Miestas skaudžiai nukentėjo 1940–1941 m. pirmosios rusų ir 1941–1944 m. vokiečių okupacijos metais. Pakartotinai miestas sugriautas ir 1944 m. spalio mėnesį.
1997 m. patvirtintas dabartinis Tauragės herbas.