Švėkšna – miestelis Šilutės rajone, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Seniūnijos centras, yra 3 seniūnaitijos (Švėkšnos-Gedminaičių, Švėkšnos-Veiviržėnų, Švėkšnos-Vilkėnų). Urbanistikos paminklas.

Švėkšnos centrinėje (senojoje) dalyje, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje, yra paplatintos gatvės pavidalo aikštė. Miestelis radialinio plano, bet turi ir linijinio plano elementų, išlikusių nuo XVII a. pradžios. Švėkšnoje yra 29 gatvės, kurių bendras ilgis – 11 km. Vakariniu miestelio pakraščiu teka Švėkšnalė (Ašvos dešinysis intakas), per miestelį – Šalnos upelis (Švėkšnalės intakas). Švėkšna yra Endriejavo kalnagūbrio priekalnėse.

Pro Švėkšną eina keliai į Veiviržėnus, Judrėnus, Kvėdarną, Žemaičių Naumiestį, Saugas.

Švėkšnoje yra seniūno įstaiga, psichiatrijos ligoninė (nuo 1956 m.), pirminės sveikatos priežiūros centras, dvi vaistinės, veterinarijos vaistinė, Švėkšnos Saulės gimnazija, (nuo 1919 m. progimnazija, nuo 1928 m. gimnazija), Šilutės muzikos ir dailės mokyklų filialai, vaikų lopšelis-darželis, dvi bažnyčios (Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia ir Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia), koplyčia, senosios Švėkšnos kapinės, parapijos senelių namai, žemėtvarkos skyrius, paštas, Šilutės kredito unijos Švėkšnos kasa, policijos nuovada, gaisrinė, viešioji biblioteka, muziejus. Yra 2 prekybos centrai, 4 mažesnės parduotuvės, kavinė-baras, užkandinė, 3 kirpyklos. Švėkšnos specialioji mokykla yra Vilkėno I kaime. Architektūros paminklas – arkinis pėsčiųjų tiltas. Išlikę dvaro rūmai (1880 m.) ir parkas.

Švėkšnos miestelis priklauso prie kalbančių Pietų žemaičių varniškių (dūnininkų) tarme.

 

Pavadinimo kilmė

Miestelio vardas kilęs nuo Švėkšnalės upelio, kuri anksčiau vadinta tiesiog Švėkšna ir minima anksčiau nei miestelis (nuo 1384 m.).

 

Miestelis

 

Pirmą kartą Švėkšnos vardas paminėtas 1503 m. kovo 8 d. Linkuvos bažnyčios fundacijos ir donacijos akte. Švėkšniškiai miestelio metus skaičiuoja nuo 1509 m., remdamiesi 1509 m. gegužės 21 d. Švėkšnos dvaro savininko Žemaitijos seniūnaičio ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės markizo donacijos aktu Švėkšnos Šv. Jokūbo bažnyčiai. 1644 m. minimas Švėkšnos miestas (1644 m. – 75, 1695 m. – 97 šeimos), nuo 1664 m. gruodžio 17 d. leidžiamas turgus penktadieniais (prieš II-ą pasaulinį karą ir dabar turgus yra ketvirtadieniais).

Švėkšna nukentėjo per XVIII a. pr. marą (1713 m. buvo 31 šeima) ir gaisrus, kurie buvo 1732, 1817, 1858, 1861, 1891, 1925 ir 2006 metais. Per 1925 m. gaisrą sudegė beveik visas miestelis (sudegė 139 gyvenamieji namai, 156 ūkiniai pastatai, buvo žuvusių, apdegusių žmonių), kuris greit švėkšniškių, gyvenančių Amerikoje, aukų dėka, buvo atstatytas, dauguma mūriniais pastatais. Saugantis nuo gaisrų buvo pastatyta Šv. Florijono statula. Paskutinis miestelį ištikęs gaisras įvyko 2006 m. gegužės 10 d., kai sudegė 10 namų.
Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia

1819 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia; 1852–1867 m. prie jos veikė mokykla; jai 1861 m. nudegus, kitoje vietoje 1867 m. pastatyta dabartinė. Nuo 1804 m. Švėkšnoje veikė parapinė, 1864 m. įsteigta valdinė pradinė mokykla, 1907 m. įsteigta antroji mokykla – privati dviklasė mokykla, 1919–1928 m. veikė progimnazija, 1928–1949 m. – gimnazija, nuo 1949 m. – vidurinė mokykla. Progimnazija, vėliau gimnazija 1924–1940 m. priklausė katalikų švietimo „Saulės“ draugijai. 1995 m. sugrąžintas „Saulės“ vidurinės mokyklos vardas, šiuo metu – Švėkšnos „Saulės“ gimnazija.

Po 1831 m. sukilimo Švėkšnoje stovėjo kariuomenės dalinys. XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje Švėkšna buvo žymus Vokietijos pasienio kontrabandos punktas. XIX a. II pusėje ir iki 1950 m. valsčiaus, 1950–1995 m. apylinkės, nuo 1995 m. seniūnijos centras. 1966–1992 m. Švėkšnos tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1915 m. rugsėjį-lapkritį – apskrities centras.

Spaudos draudimo metais per Švėkšną buvo gabenama ir Švėkšnoje platinama lietuviška spauda. 1905 m. pašalinta carinė valsčiaus valdyba ir išrinkta nauja. 1907 m. surengtas pirmas viešas vaidinimas; Nuo 1919 m. veikė ligoninė. 1940–1941 m. Švėkšnoje buvo Raudonosios armijos pasienio komendantūra. 1941–1942 m. hitlerininkai nužudė ~ 500 gyventojų.

Švėkšnoje 1933 m. ir 2005 m. vyko Telšių vyskupijos Eucharistiniai kongresai.

1999 m. miestelio centre, padedant Švedijos vyriausybei ir Fargelando savivaldybei, įrengti vandentiekio bei kanalizacijos tinklai. 2000 m. patvirtintas Švėkšnos herbas.

Istorija

 

Sename Švėkšnos kapinyne archeologai yra radę septynias senovines kultines statulėles iš senovės Egipto, kurios vaizduoja Egipto dievus ir žynius.

Švėkšna minima nuo XIV amžiaus. Pagal vieną iš versijų gyvenvietė, o vėliau miestelis galėjo atsirasti po Melno taikos (1422 m.), kai baigėsi kryžiuočių ordino grėsmė. 1503 m. kovo 8 d. Švėkšna minima Linkuvos bažnyčios fundacijos ir dotacijos akte. 1509 m. Švėkšna buvo Žemaičių seniūno Kęsgailos dvaras ir miestelis. Vėliau Švėkšnos dvaras priklausė kitoms garsioms giminėms. Nuo 1509 m. minimas miestelis ir Švėkšnos bažnyčia, 1664 m. gauta turgaus privilegija.

XIX a. viduryje, kai miestelis priklausė grafams Pliateriams, virš kelio į Klaipėdą pastatytas mūrinis dviejų arkų pėsčiųjų tiltas, jungiantis šventorių su Pliaterių rūmais ir parku. Amžiaus pabaigoje čia platinta uždrausta lietuviška spauda. Tarpukariu miestelyje veikė progimnazija, vėliau tapusi gimnazija, kurią nuo 1923 m. perėmė lietuvių švietimo draugija „Saulė“.

Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.