Subačius – miestas Kupiškio rajone, 14 km į pietvakarius nuo Kupiškio, prie kelio  122  Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys , dešiniajame Viešintos upės krante. Subačiaus seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Asiūklynės ir Aukštaičių).
Stovi medinė Subačiaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (nuo 1940 m.), yra Subačiaus gimnazija, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas. Didžiausia įmonė – šalia Kunčių kaimo veikianti Subačiaus kuro bazė, sovietmečiu buvusi įslaptinta ir vadinta sąlyginio „Gintaro“ kombinato vardu. Miestą kerta geležinkelis Radviliškis–Daugpilis.
Anksčiau gyvenvietė vadinta Subačiaus geležinkelio stotimi – pats miestelis Subačius yra už 4 km į pietryčius ir dabar vadinamas Senuoju Subačiumi. Miestelyje tarpukaryje veikė malūnas, lentpjūvė, elektros stotis ir didelę apyvartą turėjęs didmenų sandėlis (grūdų savišalpos sandėlis „magazinas“, buvęs tam tikra valstiečių apsidraudimo forma nuo nederliaus).
Nuo Subačiaus, iš Pauliankos į Skverbų kaimą eina šimtamečių beržų alėja.


Pavadinimo kilmė


Iš pradžių gyvenvietė vadinosi Subačiaus geležinkelio stotimi, kadangi įsikūrė prie Senojo Subačiaus (tuomet vadinto tiesiog Subačiumi), bet kai XX a. pradžioje išaugo į didesnę gyvenvietę, įsigalėjo sutrumpintas pavadinimas – tiesiog Subačius.


Istorija


Miestelis prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo kurtis Dvariškių kaimo žemėse, nutiesus Radviliškio–Daugpilio geležinkelį 1873 m. ir pastačius geležinkelio stotį. Plėtėsi daugiausia link pietų palei vieškelį į Senąjį Subačių ir link vakarų, Stračnių kryptimi. Šiauriau tebuvo tik didelis Dvariškių kaimo užeigos namas. Toje pusėje stovėjo ir rusų valdžios pastatytas mūrinis grūdų sandėlis. XX a. pradžioje Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietė taip išsiplėtė, kad iš Senojo Subačiaus perėmė valsčiaus centro statusą. Šiaurinė miestelio dalis apstatyta maždaug 1922–1939 m. Joje 1937–1939 m. kunigas Povilas Mikalajūnas pastatydino ir bažnyčią (prie Viešintos upės). Į šios bažnyčios pamatus buvo įmūrytas iš Tiltagalių atvežtas akmuo su „žmogaus pėda“.
1958 m. gegužės 15 d. Subačius gavo miesto tipo gyvenvietės statusą (iki tol buvo geležinkelio stoties miestelis). Sovietmečiu veikė Utenos M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinio susivienijimo cechas.