Skuodas (žem. Skouds) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje (75 km į šiaurę nuo Klaipėdos), 2 km į pietus nuo Latvijos sienos. Skuodo rajono savivaldybės centras, Skuodo miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.
Pro Skuodą teka Bartuva, čia ji yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina Bajorų–Priekulės geležinkelis.
Pagrindiniai pastatai sutelkti miesto centre: Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Skuodo muziejus, paštas, kultūros centras, savivaldybė, kiek į šiaurę – rajono centrinė ligoninė, yra globos namai.
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas kilo nuo asmenvardžio, dar ir dabar esančios pavardės Skuodas. Vokiečiai miestą vadino Schoden, taip pat Skudn ir Johanisberg ar Johanisburg.
Istorija
Pirmąkart Skuodas minimas 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden) – tuomet jis priklausė Ceklio žemei. 1259 m. čia įvyko lietuvių ir Livonijos ordino mūšis – Skuodo mūšis (minimas Eiliuotoje Livonijos kronikoje), kuriame žemaičiai sumušė didelę kalavijuočių kariuomenę.
1568 m. Žygimantas Augustas miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui, kuris 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino miesto teises. Tuo metu gyvenvietė sparčiai statėsi aplink turgaus aikštę. J. Chodkevičius iš įvairių Vokietijos vietovių kvietė kolonistus, 1572 m. jis aukojo Skuodo bažnyčios statybai. XVI a. pabaigoje Skuodo Naumiestis pavadintas Johanesburgu, tačiau šis pavadinimas neprigijo.
Vėliau miestą valdė Sapiegos. 1667 m. Skuode didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 1318 valstiečių dūmus. Jis dovanojo miestui naują bažnyčią, kuri 1767 m. buvo rūpestingai restauruota. Po 2 metų kilęs gaisras ją sunaikino. Nauja medinė bažnyčia išstovėjo iki 1821 m., kai iškilo naujos šventovės mūrai. Už dalyvavimą 1831 m. sukilime Sapiegų dvarai, tarp jų ir Skuodo miestelis, buvo konfiskuoti.
1914 m. nutiestas geležinkelio ruožas Priekulė (Latvija)–Klaipėda. Miestas ypač stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, sudegė daug pastatų. 1918 m. buvusiame Skuodo dvare įsteigta Skuodo gimnazija.
Pokario metais atstatyta stačiakampė miesto aikštė. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu buvo sviesto gamykla, malūnas, kepykla, virvių fabrikas, įrengtas 92 ha Skuodo tvenkinys.
1992 m. gegužės 6 d. patvirtintas Skuodo herbas.