Širvintos – miestas Lietuvos rytuose, Vilniaus apskrityje, 50 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Širvintų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras.
Yra Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m.), Nepriklausomybės paminklas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, paštas, parapijos globos namai. Pramonės įmonės įsikūrusios šiauriniame pakraštyje.

Gamta ir geografija

Pro miestą teka Širvintos upė; mieste ji yra patvenkta ir sudaro Širvintų tvenkinį. Pats miestas išsidėstęs į rytus nuo A2 Vilnius–Panevėžys automagistralės, prie senojo 116 Širvintos–Rimučiai–Kernavė–Dūkštos  kelio. Į šiaurės vakarus nuo miesto įsikūręs Širvintų kaimas.

Pavadinimo kilmė

Miesto pavadinimas kilęs nuo pro jį pratekančios upės – Širvintos.
XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Širvintai.

Istorija

Gyvenvietė žinoma nuo XIV a. pabaigos. 1475 m. pastatyta pirmoji Širvintų bažnyčia 1559–1560 m. minimas miestelis.
1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija. 1920 m. lapkričio 19 d. sumušta lenkų kariuomenė, vadovaujama L. Želigovskio, ir lenkų proveržis Lietuvon buvo sustabdytas. Tautų Sąjunga privertė pasirašyti paliaubas, pagal kurias Širvintos atsidūrė neutralioje zonoje, nors po 3 metų vistik atiteko Lietuvai. Tačiau demarkacinės linijos artumas slopino miestelio augimą.
1950 m. Širvintos tapo rajono centru, 1951 m. gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė sėklų ruošimo fabrikas, „Lelija“ siuvimo gamybinio susivienijimo fabrikas, pastatyti kultūros namai. Miesto laukuose 1973 m. pradėtas statyti „Širvintos“ kolūkio gyvulininkystės kompleksas (pirmasis toks Lietuvoje, nors vėliau paaiškėjo, kad statyti tokius didelius kompleksus neapsimoka). 1981 m. miesto aikštėje pastatyta skulptūra „Širvinta“ (skulptorius V. Ketvirtis), vaizduojanti grakščią merginą, tarsi kylančią iš upės juostos.
1997 m. patvirtintas dabartinis Širvintų herbas.