Simnas – miestas Alytaus rajone, 24 km į vakarus nuo Alytaus, šalia kelio  131  Alytus–Simnas–Kalvarija . Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Simno I ir Simno II). Urbanistikos paminklas. Miestas įsikūręs prie Simno (šiaurėje) ir Giluičio (vakaruose) ežerų, pietuose telkšo Spernios tvenkiniai.
Mieste stovi Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1520 m., seniausia Sūduvoje), yra Simno gimnazija, Simno žemės ūkio mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų darželis, slaugos ligoninė, vaistinė, poliklinika, kultūros namai, parduotuvės, paštas. Gyventojai verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, gyventojų aptarnavimu, žuvivaisa, melioracija, statyba, siuvimu. Mieste veikia specialioji internatinė mokykla.

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas tikriausiai hidroniminis – nuo Simno ežero, telkšančio į šiaurę nuo miesto. Tačiau sunku paaiškinti tokį ežero pavadinimą. Tarus, kad miesto pavadinimas asmenvardinis, tektų imtis prielaidos, kad jis galbūt kilęs nuo krikščioniško vardo Simonas (Simas).

Istorija

Gyvenvietė minima nuo 1382 m. Dabartinėje Simno vietoje pirmieji gyventojai pradėjo kurtis XV a. pradžioje, po Žalgirio mūšio. Nuo 1494 m. minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklės Simno dvaras, įėjęs į valstybinių dvarų kompleksą – Alytaus ekonomiją. Tai pirmasis Simno paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. XVI a. pradžioje ėmė augti miestelis, jame formavosi radialinė gatvių struktūra su netaisyklingos formos aikšte centre.
1520 m. Simno dvaro valdytojas Jonas Zabžezinskis pradėjo statydinti gynybinių elementų turinčią Simno bažnyčią. Statybos ir gausių rekonstrukcijų darbai truko kelis šimtmečius, tačiau ankstyvojo renesanso bruožai išliko. Vertinga bažnyčios interjeras, šoniniame altoriuje esantis Dievo Motinos paveikslas laikomas stebuklingu. Tai seniausias Sūduvoje architektūros paminklas.
1625 m. Lietuvos vicekancleris ir Simno seniūnas Povilas Sapiega ėmė rūpintis miestelio savivalda ir 1626 m. sausio 2 d. valdovas Zigmantas Vaza suteikė miesto teises, antspaudą ir herbą. 1776 m. savivaldos neteko, bet 1792 m. birželio 15 d. Stanislovas Augustas išdavė privilegiją, kuria sugrąžino prarastas miesto teises, tačiau per politinę suirutę miestas jas vėl prarado.
XVIII a. prie bažnyčios vikariato veikė parapinė mokykla. XIX a. viduryje Simne įsteigtas paštas ir vaistinė. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Simnas garsėjo prekymečiais. XX a. viduryje Simnas – valsčiaus centras su keliomis įmonėmis, malūnais, vilnų karšyklomis.
1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu buvo „Garbės ženklo“ ordino Simno tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, prie kelio link Krosnos veikė melioratorių miestelis, Alytaus „Dainavos“ siuvimo fabriko cechas.
1999 m. patvirtintas dabartinis Simno herbas.