Šeštokai – miestelis Lazdijų rajone, 2 km piečiau kelio  131  Alytus–Simnas–Kalvarija , netoli sienos su Lenkija. Seniūnijos centras.

Stovi Šeštokų Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Gelbėtojos, bažnyčia (nuo 1924 m.), veikia Šeštokų vidurinė mokykla, biblioteka, paštas.

Šeštokuose yra geležinkelio stotis, kurioje susieina dvi – 1435 mm ir 1520 mm pločio geležinkelio vėžės, todėl miestelis yra svarbus tranzitinis taškas tarp Baltijos valstybių ir į vakarus esančių Europos Sąjungos šalių.

Pavadinimo kilmė

 

Maždaug iki 1920 m. miestelis buvo žinomas kaip Šeštakavas.

Yra daug legendų, aiškinančių miestelio vardo kilmę.

Į Šeštokų žemes buvo galima patekti tik per klampias pelkes, todėl dvaro kumečiams buvo pasiūlyta persikelti į šias žemes ir ten įsikurti. Atsiradę tik šeši kumečiai, panorę ten gyventi. Taip esą atsiradęs kaimo pavadinimas – Šeštokai.

Senesni miestelio gyventojai pasakoja ir tokią legendą, jog esą senais laikais Samanyne (taip vadinama šalia miestelio esanti pieva, prieš melioraciją buvusi pelkė) kovėsi lietuviai ir kryžiuočiai. Vienas kryžiuotis smigdamas į pelkę sušuko: „Šešta kovo!“. Nuo to laiko ir likę Šeštakavas (Šeštokai).

Keletas Šeštokų miestelio gyventojų pasakoja ir padavimus, pagal kuriuos esą ir kilo pavadinimas. Galbūt šie pasakojimai istoriškai tiksliai ir nepaaiškina miestelio vardo kilmės, tačiau miestelio gyventojų kūryba yra autentiška ir unikali.

Pasak ponios Stefos Gurevičienės (g. 1924 m.), kartą vykęs mūšis, kur dabar yra Šeštokų miestelis. Vienai armijai vadovavo karvedys, kurio pavardė buvo Šeštokas. Mūšio metu jis žuvo. Kareiviai nenorėdami, kad jis būtų užmirštas, prašė žmonių kaimą pavadinti vado pavarde.

Pasak Juozo Adomaičio (jau miręs) toje vietoje, kur dabar yra Šeštokai, anksčiau buvo dvaras. Jame gyveno ponas pavarde Šeštokas. Jis buvo žiaurus ir labai skriaudė savo darbininkus, todėl žmonės jį prakeikė: „Kad jis prasmegtų skradžiai žemę!“ Trenkė perkūnas ir visas dvaras drauge su ponu sudegė. Nuo to laiko ši vietovė vadinama Šeštokais.

Istorija

XIX a. pabaigoje nutiestas Varėnos-Suvalkų geležinkelis, apie 1895 m. pastatyta geležinkelio stotis. Iki XX a. buvo Šeštokų dvaras. 1920 m. lenkams okupavus Vilniją, Varėnos-Suvalkų geležinkelis nebeteko reikšmės, kadangi jo dalis buvo už demarkacinės linijos. Dėl to 1921–1923 m. nutiestas Kazlų Rūdos-Šeštokų geležinkelis, prijungęs Varėnos-Suvalkų ruožą.

1939 m. Šeštokuose gyveno 500 gyventojų. Žmones gydė privatus medicinos gydytojas, buvo vaistinė, paštas, pradinė mokykla, pieninė, kelios krautuvės, veikė kooperatyvas „Dzūkija“ (vėliau „Ąžuolas“), smulkaus kredito, žemės ūkio draugijos.

Sovietmečiu buvo „Jaunosios gvardijos“ kolūkio gyvenvietė, greta įkurta Birutės (Birutos) gyvenvietė.

2002 m. patvirtintas Šeštokų herbas.