Seredžius – miestelis Jurbarko rajone, prie vaizdingos Nemuno ir Dubysos santakos, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra neorenesansinė Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1913 m.), Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla - daugiafunkcinis centras, biblioteka, paštas, serediškių sambūris „Palemonas“.
Geografija
Panemuniu regioninis parkas.png

Miestelis įsikūręs dešiniajame Nemuno krante (priešais yra Kriūkai), priklauso Panemunių reg. parkui, link Kauno pusės yra įkurtas istorinis kraštovaizdžio draustinis (30 ha).

Pietinėje miestelio dalyje yra senkapių, datuojamų III–IV a. Priešingame Nemuno krante yra Kriūkai. Nuo kalno atsiveria puiki regykla. Prie miestelio vakaruose stūkso du Seredžiaus piliakalniai.

 

Pavadinimo kilmė

J. Otrembskio nuomone, Seredžiaus vardas galėjo kilti nuo slavybės sereda („trečiadienis“) – dienos, kuomet vykdavo savaitiniai turgūs.

 

Istorija

 

Viduramžiais ties dabartiniu Seredžiumi, Nemuno ir Dubysos santakoje stovėjo kryžiuočių pilis (Dubysos pilis). Tai buvo ir svarbus lietuvių gynybos punktas – ant piliakalnio stovėjo Pieštvės pilis, sunaikinta 1363 m.

XVI a. viduryje ėmė kurtis miestelis, turėjęs turgaus, vėliau ir prekymečių privilegiją. Iki XVII a. buvo svarbus prekybos centras prie Nemuno, gyveno daug pirklių ir amatininkų. 1829 m. vanduo nuplovė dalį šlaito, kurio papėdėje stovėjo nemažai namų ir Seredžiaus bažnyčia – viskas nugarmėjo su potvynio vandenimis.

Pirmojo pasaulinio karo metu miestelis nukentėjo 1914 m. rudenį, kai per Nemuną ties juo kėlėsi iš Rytprūsių atsitraukianti Rusijos imperijos generolo Renenkampfo armija. Taip pat žiaurūs mūšiai Seredžiaus apylinkėse – Dubysos slėnyje vyko 1915 m. pavasarį-vasarą. Kautynių metu didelė dalis miestelio sudegė.

1934 m. miestelyje pradėtos statyti kareivinės, 1935 m. čia įsikūrė Lietuvos Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko 2 batalionas ir Antrojo artilerijos pulko 2-oji grupė.

Po 1940 m. birželio okupacijos Seredžiaus kareivinėse įsikūrė sovietų 125-osios šaulių divizijos 749 šaulių pulkas.

Antrojo pasaulinio karo metu, Vokietijai užpuolus TSRS, miestelis buvo užimtas jau 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos armijos 8-tosios tankų divizijos, 28-ojo šaulių pulko, 8-ojo motociklininkų bataliono karių. Užimant Seredžių žuvo nemažai Raudonosios Armijos kareivių, įsikūrusių vietos kareivinėse. Vokiečių diversantams pavyko užimti sveiką tiltą per Dubysą. Mūšiai miestelio apylinkėse vėl vyko 1944 m. vasarą – besitraukiantys Vokietijos kariai susprogdino aukščiau minėtą tiltą, bet netrukus jis buvo atstatytas vokiečių belaisvių.

Seredžiuje gyveno gausi žydų bendruomenė: 1897 m. surašymo duomenimis miestelyje gyveno 1174 žydai, o 1914 m. – 800 (sudarė apie 90 proc. miestelio gyventojų), vėliau jų skaičius (daugiausia dėl emigracijos) ėmė mažėti. Tarpukario laikais vietos žydai turėjo sinagogą, du chederius (privačias mokyklas) taip pat dar vieną mokyklą hebrajų kalba, biblioteką, įvairių žydų partijų skyrius, labdaros organizacijas, „Makabi“ sporto klubą.

Istoriko Arūno Bubnio duomenimis 1941 m. rugpjūtį miestelyje buvo likusios 112 žydų šeimų (356 žmonės). Dalis jų (62 moterys ir 14 vyrų) nužudyti ties Vilkija, Jaučakiuose, 1941 m. rugpjūčio 28 d., didesnė dalis 193 žmonės (6 vyrai, 61 moteris ir 126 vaikai) – už 2 km nuo Seredžiaus Vilkijos link esančiame Skrebenų miške. Vietos liudininkų žiniomis ties Skrebenais, maždaug toje pačioje vietoje nužudyti ir likę miestelio žydai. 2014 m. apytikslėje žydų žudynių vietoje pastatytas paminklas

Pokario metais Seredžiaus apylinkėse aktyviai veikė Lietuvos partizanai – Vlado Bilkio-Velnio organizuotas „Ąžuolo“ būrys ir Kazio Puidoko-Beržo būrys. Du kartus – 1944 m. gruodžio 1 d. ir 1945 m. birželio 6 d. naktį partizanai atakavo ir patį miestelį, užėmė jo centre buvusią NKVD ir stribų būstinę. Pirmajam miestelio puolimui (1944) vadovavo garsus Lietuvos partizanų vadas Kazys Veverskis.

Paskutinis Seredžiaus apylinkių partizanas, Jonas Bartušas-Ukrainietis, žuvo 1960 m. vasarą.

1999 m. patvirtintas Seredžiaus herbas.