Seda – miestas Mažeikių rajone, 24 km į pietvakarius nuo Mažeikių. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Pietų, Rytų ir Šiaurės). Prie kelių 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė, 207 Seda–Židikai, 161 Telšiai–Seda .
Pro miestą teka Varduva, rytiniame miesto pakraštyje telkšo Sedulos ežeras. Urbanistikos paminklas – miesto aikštė, į kurią sueina 6 keliai, nuo seno buvusi svarbi prekyvietė.

Architektūra

Stačiakampio plano miestas. Trijų pagrindinių gatvių susikirtime įrengta stačiakampė aikštė. Stovi dvi medinės bažnyčios: Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1770 m.) ir Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (nuo 1783 m.), lurdas (2006 m.). Romantizmo architektūros XIX a. antros pusės magazinas, XIX a. pradžios vandens malūnas. Yra Vytauto Mačernio gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas.

Pavadinimo kilmė

Kazimieras Būga šio miesto vardą kildino iš vandenvardžio – netoliese esančio Sedos ežero (dar vadinamo Sedula). XX a. 1-ojoje pusėje minima kaip Sėda.

 

Istorija

Seda minima nuo XIII amžiaus. XV a. Seda pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Prie dvaro XVI a. pradžioje pastatyta bažnyčia, 1500 m. jau buvo Sedos miestelis, o 1508 m. įkurta parapija. 1538 m. vėl minimas miestelis, 1655 m. jam suteiktos turgaus ir prekymečių privilegijos. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. XVII a. viduryje ir per Šiaurės karus smarkiai nukentėjo. XVIII a. 2-ojoje pusėje atsigavo, 1780 m. gauta nauja prekymečių privilegija (minima kaip miestas). Po 1831 m. sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo tuometiniai Sedos savininkai Sapiegos, miesto valdos iš jų atimtos ir perduotos valstybei. Gyventojai taip pat buvo aktyvūs 1863 m. sukilime, platino uždraustą spaudą. Rusijos revoliucijos metu 1905 m. gruodį buvo nušalinta rusiška Sedos valsčiaus valdyba. Tarpukario metais mieste veikė elektrinė, žemės ūkio kooperatyvas, dvi lentpjūvės, kelios žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės. 1930 m. buvusiame Sedos dvare pastatytas Vytauto paminklas. 1941 m. Sedoje dar neprasidėjus karui ėmė kurtis partizanų būrys. 1941 m. rugpjūtį Sedos žydų kapinėse Vokietijos okupacinės valdžios sprendimu sušaudyti vietos žydai. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. spalio 6-7 d. įvyko Sedos kautynės. Po karo Sedos apylinkėse veikė Alkos rinktinės Lietuvos partizanai. 1950 m. Seda gavo miesto teises. Nuo 1950 m. iki 1959 m. Seda buvo rajono centras. 2004 m. patvirtintas Sedos herbas.