Rokiškis – miestas Lietuvos šiaurės rytuose, Panevėžio apskrityje (60 km į šiaurę nuo Utenos). Rokiškio rajono savivaldybės, Rokiškio miesto seniūnija, taip pat kaimiškosios seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas – garsėja senąja architektūra, gražiomis kultūrinėmis tradicijomis, kraštotyros muziejumi.
Centre stovi Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (nuo 1877 m., su Šv. Juozapo koplyčia, šventoriaus tvora su vartais), Kalvarijos, Rokiškio Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1939 m.), yra kapinės (Laukupio g. ir Kalneliškiuose), Rokiškio sentikių cerkvė, Nepriklausomybės aikštė, kultūros rūmai, paštas, centrinė rajono ligoninė, psichiatrijos ligoninė, į šiaurę nuo tvenkinio – dvaro sodyba ir parkas, Rokiškio krašto muziejus, yra prakartėlių muziejus (atidarytas per 2007 m. Kalėdas), buvusi muzikos mokykla (nuo 1785 m., po to 1883–1904 m.).    

Gamta ir geografija

Per miestą teka Nemunėlio intakas Laukupė, kurios slėnyje įrengta keletas nedidelių tvenkinių. Miesto pietiniu pakraščiu eina Radviliškio–Daugpilio geležinkelis, rytuose telkšo miesto tvenkinys.

Miesto dalys

Rokiškio pietinėje dalyje yra Apušotas – pramoninis mikrorajonas. Šiaurės vakaruose yra Velniakalnis – kolektyvinių sodų priemiestis

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas yra kilęs nuo istorijos, kai medžiotojas Rokas gaudė kiškį. Roko padėjėjas sušuko Ro-Kiškis!

Istorija

Miestas įeina į sėlių genties gyventos teritorijos ribas. Miestas pirmą kartą minimas 1499 m. rugsėjo 21 d. kunigaikščio Aleksandro privilegijoje dėl girios kirtimo, kai čia stovėjęs Rokiškio dvaras (nors esama nuomonių, kad Rokiškis buvęs jau XIII amžiuje). Rašte nustatomos Rokiškio ir Pienionių valsčiaus girios. Apie 1500 m. minima Rokiškio bažnyčia ir parapija. 1516 m. minimas miestas. 1523 m. Rokiškyje apsigyveno kunigaikščiai Krošinskiai, valdę miestą 200 metų. Vėliau Rokiškio dvaro savininkais tapo grafai Tyzenhauzai, pastatę iki šių dienų išlikusį Rokiškio dvaro ansamblį, neogotikos architektūros paminklą – Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią.
1810 m. Rokiškis minimas kaip grafystės centras, kuriam priklausė šie dvarai ir palivarkai:

Aknysta (Oknista)
Aukštadvaris (Wysoki dwor)
Veduviškis (Wederuwszcyna)
Lukštai (Lukszty)
Ignotiškis (Ignalin)
Uljanava (Julianow)
Rokiškis (Rakiszki)
Skemai (Skiemiany)
Litviniškės (Litwiniszki)
Rokiškėlės (Rakiszeczki)
Skrebiškės (Skrobiszki)
Dagiliai (Dogile)
Kamajai (Komaje)

XVIII a. pabaigoje I. Tyzenhauzas pertvarkė miestelį – suformuota erdvi stačiakampė aikštė, kurią su dvaru jungė 1 km alėja. Tyzenhauzų iniciatyva Rokiškyje pastatyti prekybos namai (prekybos rūmai), viešbutis, alaus darykla, plytų fabrikas, malūnas, ligoninė, mokykla. Perkėlus dvaro sodybą toliau nuo turgaus aikštės pasikeitė miestovaizdis. Centrinė aikštė iš trikampės tapo stačiakampe ir sujungė dvarą rytuose su Rokiškio bažnyčia vakaruose. XIX a. viduryje iš Tyzenhauzų dvarą perėmė Pšezdzeckiai. Miestelis praėjo sparčiau augti 1873 m., kai per jį buvo nutiestas geležinkelis.
Centrinės aikštės pastatas
Rokiškis miestu laikomas nuo XVIII a. (kitais šaltiniais – nuo 1920 ar 1924 metų). 1883 m. atidaryta muzikos ir giedojimo mokykla, vėliau tapusi vaikų muzikos mokykla (mokėsi Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Gruodis, Mikas Petrauskas).
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė kombinuotųjų pašarų gamykla, „Neries“ gamybinio susivienijimo žemės ūkio mašinų gamykla, eksperimentinis maisto produktų kombinatas, sūrių gamykla, grūdų produktų kombinatas. Buvo liaudies teatras, kultūros mokykla. 1961–1985 m. veikė Rokiškio oro uostas, aptarnavęs reguliariai skraidžiusius An-2 tipo lėktuvus maršrutu Rokiškis-Vilnius.
1993 m. patvirtintas Rokiškio herbas.