Prienai – miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, abipus Nemuno. Prienų rajono savivaldybės centras, Prienų seniūnija. Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante – dešiniajame yra tik Paprienės mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė. Taip pat yra senelių globos namai.
Per Nemuną Prienuose nutiestas vienas tiltas – Prienų tiltas. Miesto centre yra Laisvės aikštė, medinė Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia (pastatyta 1750 m.), krašto muziejus, kultūros centras, paštas, paminklas Kęstučiui (pastatytas iš bronzos 1937 m., skulptorius K. Ausiejus; atstatytas 1990 m., skulptorius G. Kamarauskas, architektas K. Lupeikis), Prienų piliavietė (arba Butlerio pilis) ir Revuonos parkas (miesto parkas), link šiaurės – miesto kapinės.
Prie Drubengio kranto išlikę vienos didžiausių Lietuvoje buvusių popieriaus dirbtuvių (XVIII–XIX a.) pastatai. Išlikęs vandens malūnas, pastatytas XIX a. Prienų piliavietės ir Prienų dvaro vietoje.

Gamta ir geografija

Miestas yra 39 km į pietus nuo Kauno, 100 km į vakarus nuo Vilniaus, 30 km į šiaurę nuo Alytaus ir 40 km į rytus nuo Marijampolės. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra kolektyvinių sodų, pietvakariuose plyti Prienų šilas. Miesto pakraščiai prie Nemuno kranto priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Link Birštono kurorto veda asfaltuotas takas pėstiesiems ir dviratininkams. Miesto prieigose prie kelio į Kauną stūkso Mačiūnų (Prienų) piliakalnis.

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas tikriausiai asmenvardinės kilmės – dar ir dabar ši pavardė yra sutinkama Lietuvoje.
Viena legenda pasakoja, kad vietovė pavadinta čia medžiojusio kunigaikščio Prienio vardu. Esą šis legendinis kunigaikštis, sužavėtas apylinkių grožio, pastatė čia pilį ir davė jai savo vardą. Pagal kitą padavimą, senovėje į Prienus siųsdavo nusikaltėlius, kurių vienas (pavarde Prienas) prie Mielupio upelio pasistatęs sodybą, gavusią savininko pavardę.

Istorija

Istoriniai šaltiniai apie Prienus rašo nuo 1502 m., kai Ldk Aleksandras Prienų dvarą ir aplinkines žemes padovanojo didikui Mykolui Glinskiui. 1604 m. pastatyta pirmoji Prienų bažnyčia. Vėliau Lietuvos valdžia jo visus turtus konfiskavo.
Prienų miestas pradėjo augti XVII a. prie dvaro. 1609 m. jam buvo suteiktos Magdeburgo teisės, šalia senosios gyvenvietės (matyt, linijinio plano) išmatuota naujoji (įprastinio stačiakampio plano). XVII a. 1-ojoje pusėje miestas padidėjo, bet per kartus keliskart degė. 1782 m. Prienų rakto inventoriuje aprašyta kvadratinė miesto aikštė, prie kurios buvo 27 žydų kiemai ir sinagoga. Prie Dvaro, Žaliosios, Kauno, Bažnyčios, Birštono, Balbieriškio gatvių buvo 95 kiemai. [2] 1785 m. įkurta popieriaus dirbtuvė, viena didžiausių to meto Lietuvoje (išlikęs pastatas prie Popierinės tvenkinio). Joje savo veiklą pradėjo vokietis G. Thierbach, gaminęs aukštos kokybės popierių. 1791 m. Seimas atnaujino savivaldos teises, suteikė antspaudą ir herbą.
XIX a. miestas kiek išaugo – 1827 m. buvo 1972, o 1897 m. 2477 gyventojai.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Prienai tapo apskrities pavaldumo miestu. 1954 m. miestą nusiaubė gaisras. Sovietmečiu veikė „Sūduvos“ siuvimo fabrikas, sviesto, duonos įmonės, Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla (ESAG).
1996 m. patvirtintas naujasis Prienų herbas.