Klaipėdos universiteto Botanikos sodas yra įsikūręs buvusio Karališkojo Tauralaukio parko teritorijoje. 1802 metais birželio mėnesį Tauralaukio dvare įvyko garsusis Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Tai buvo nuo Friedricho I ir Petro Didžiojo laikų pirmasis Prūsijos ir Rusijos monarchų susitikimas. Klaipėda tapo žinomu karališkojo susitikimo miestu. Tai suteikė miestui garbės ir pasitikėjimo. Istorikai vieningi dėl teiginio, kad joks kitas valdovų susitikimas nebuvo toks ilgalaikis ir įtakingas, kaip šis Prūsijos ir Rusijos valdovų susitikimas Klaipėdoje. Ši draugystė turėjo įtakos ir pergalei prieš Napoleoną. Čia gimusios ilgos draugystės tarp dviejų monarchų (tarp dviejų karališkųjų dinastijų – Romanovų ir Hohencolerių) prisiminimui buvo pasodintas parkas. Parko takai anglišku stiliumi buvo suplanuoti laisvai, vingriomis linijomis. Augo ąžuolai, liepos, platanai, veimutinės pušys, kaštonai. O aplink apskritą gėlyną šalia centrinio dvaro pastato – dekoratyviniai krūmai. Vėlesniais laikais Klaipėdoje, o taip pat ir Tauralaukyje dažnai lankėsi Wilhelmo III ir Luizės palikuonys ir sosto įpėdiniai.

Įkūrimas

Įkūrus Klaipėdos universitetą (1991 m.) ir suformavus biologijos, ekologijos bei rekreacijos studijų programas, iškilo būtinybė sukurti šių, taip pat ir kitų specialybių studentams ir dėstytojams studijų, mokslinių tyrimų bazę. Dėl šios priežasties 1993 metais įkurtas Klaipėdos universiteto Botanikos sodas. Sodo įkūrimo iniciatorius ir pirmasis direktorius buvo prof. A. M. Olšauskas.

Įkūrus Klaipėdos universiteto Botanikos sodą, spygliuočių medžių ir krūmų sodinukų bei žaliųjų auginių padovanojo Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universiteto Botanikos sodai, individualūs augalų kolekcionieriai. Šiuo metu KU Botanikos sodas bendradarbiauja su Lietuvos ir pasaulio botanikos sodais bei arboretumais (~ 100), vykdo sėklų ir žaliųjų auginių mainus, kaupia auginamų augalų sėklų fondą. Dėl šios priežasties augalų kolekcijos nuolat papildomos naujais augalais.

Dekoratyviniai ir kiti ekonominiu požiūriu vertingi augalai kaupiami ir eksponuojami keturiose kolekcijose: dendrologinėje (spygliuočių ir lapuočių augalų), vaistinių ir prieskoninių augalų, žolinių dekoratyvinių augalų, rožių. Taip pat lankytojai kviečiami apžiūrėti kuriamas pajūrio kopų augalų ir svogūninių augalų kolekcijas, vijoklinių augalų ekspoziciją, etnografinį darželį. Medelių, krūmų bei gėlių dauginimui įveistas medelynas, atnaujinta pagrindinė apžvalgos aikštelė, pastatytas kabantis tiltas.

Šiuo metu Botanikos sode eksponuojama 3 349 taksonų augalai (2014 12 31 duomenimis). Introdukuotos augalijos kompozicijai vientisumo ir brandumo suteikia natūrali augmenija –  teritorijoje natūraliai auga daugiau nei 250 augalų rūšių. Didžioji dalis jų – žoliniai augalai, o sumedėjusių augalų rūšinėje įvairovėje vyrauja paprastieji klevai (Acer platanoides), juodalksniai (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.), baltalksniai (Alnus incana (L.) Moench), paprastosios ir vėlyvosios ievos (Prunus padus,  Prunus serotina Ehrh. ), europiniai ožekšniai (Euonymus europaeus L.).

Paveldas

Vietovė garsi istorine praeitimi. 1802 m. netoli šios teritorijos buvusiame dvare įvyko garsusis Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I.