Tautodailininkai, medžio drožėjai pirmąją stovyklą Birštono apylinkėse Alksniakiemio miške surengė 1988 m. 1,5 km atkarpoje prie Nemuno išdėstytas 11 tautodailininkų sukurtų ąžuolo skulptūrų ansamblis, „Atminties takas“, menantis trėmimų ir okupacijos netekčių laikus.

Kuriant šį taką 1988 m. visi tautiniai ženklai buvo labai brangūs ir įdomūs, juos viešai eksponuoti dar reikėjo drąsos. Savo vertės skulptūros neprarado ir šiandieną, nes per skulptūras parodytos visos Lietuvos kančios, kurių negalima užmiršti.

Rūpintojėlis su lietuviško ąžuolo lapų vainiku simbolizuoja ne tik vargus ir sielvartą, bet ir ramybę, rūpestį, pasiaukojimą, meilę. Tremtinys ant kryžiaus su klausimu „Už ką?“ - tai gyvas priekaištas už sulaužytus likimus, Sibiro tremtinius, mirtis, badą, šaltį. Skulptūros figūra susirietusi į kamuoliuką - tarsi dar neatsitiesusi, negrįžtamai praradusi gyvenimą, laiką, sveikatą... Kituose stogastulpiuose skausmą, netektis, tremtį primena motinos ir kūdikiai. Katalikiškojo tikėjimo ženklai, padėję išgyventi lietuviams ne vieną siaubo įvykį, yra ir čia - Pieta, mergelė Sopulingoji, Mergelė Marija, Rūpintojėliai. Yra ir viltingų simbolių - sėjėjas, beriąs į žemę grūdą, javų pjovėjas ir kūlėjas, duonos kepėja... Skulptūras puošia lietuviškos metalinės saulutės - jos Atminties takui suteikia viltį ir šviesą.