Pajūris – miestelis Šilalės rajone, prie kelio 165 Šilalė–Šilutė. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1830 m.), S. Biržiškio gimnazija, biblioteka, paštas, parkas, rajono vaikų globos namai, prateka Jūros upė (pagal kurią ir pavadintas miestelis), į ją ties Pajūriu įteka Nemylas. Miestelio teritorijoje yra dvi stovyklavietės.

Šalia naujosios Pajūrio parko dalies stovi buvusio pranciškonų vienuolyno pastatas, pastatytas XIX a. 7 – 8 dešimtmetyje. Iš pradžių čia buvo tik spirito varykla. XX a. pradžioje šį pastatą nupirko Kazimieras Nausėda, jis čia įrengė vandens malūną, lentpjūvę, vilnų verpyklą. Nuo 1928 metų, dalį pastato užėmė pieninė. Savininkas šį pastatą kaip palikimą užrašė vienuoliams pranciškonams. Jie 1935 metais įkūrė noviciatą, bet vienuolynas gyvavo tik penkerius metus iki sovietinės valdžios atėjimo. Šiuo metu pastate įrengti gyvenamieji butai.

Pajūrio centre, aikštėje prie autobusų stotelės įrengtas memorialas „žuvusiems Sibire“ ir „žuvusiems už Lietuvą“. Memorialo šerdis – obeliskas, aplink jį, pusračiu, išdėstyti 7 akmenys, simbolizuojantys regionus į kuriuos tremti Pajūrio gyventojai, tai – Tomsko, Irkutsko, Permės sritys, Chabarovsko , Krasnojarsko kraštai, Jakutija, Komija.

 

Istorija

 

Į seniausius rašytinius šaltinius pateko ne paties Pajūrio, o ties juo į Jūrą įtekančio Nemylo upelio pavadinimas. Jis minimas dar XIV amžiuje. Pajūrio (lenk. w Poiurzu) vietovardis pirmąkart įvardintas 1498 metais. Pajūrio valsčius minimas nuo 1514 metų.

Nuo 1521 metų šaltiniuose minimi Pajūrio valsčiaus tijūnai – valstybinių žemių valdytojai. Tijūno pareigas Pajūryje (1600–1615 m.) ėjo ir Jeronimas Valavičius, LDK iždininkas, Žemaitijos seniūnas, organizavęs jos gynybą nuo švedų. Pajūris mįslingai pažymėtas 1526 metų Bernardo Vapovskio žemėlapyje.

Pirmoji Pajūrio bažnyčia iškilo 1777–1780 metais. Nuo 1852 metų miestelyje pradėti rengti savaitiniai turgūs, o triskart per metus – prekymečiai. 1853–1863 metais miestelyje veikė parapijinė, o nuo 1867 – rusiška valdiška mokykla. Kaip valdovų dvaras žinomas nuo XVI a.

1912 m. įkurta parapija, atskirai nuo Žvingių. 1916 metais okupacinė vokiečių valdžia miestelyje įkūrė apskrities valdžią. Sovietmečiu Pajūris atgavo administracines funkcijas, tapo Pajūrio apylinkės ir kolūkio, o nuo 1975 m. – tarybinio ūkio centru.

2009 m. patvirtintas Pajūrio herbas.

 

2009 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1891 patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio miestelio herbas.

Pajūrio miestelis, Šilalės rajono savivaldybės seniūnijos centras, įsikūręs prie jūros upės. Vietovės pavadinimas neabejotinai atsirado nuo Jūros upės. Nors Pajūrio pavadinimas pirmą kartą minimas 1498m., žmonių čia gyventa nuo seno. Kadaise jie priklausė Karšuvos žemei.

Ant legendomis apipintų palei upę esančių piliakalnių buvo įrengta vientisa pilių ir pilaičių grandinė, sudariusi kovose su Vokiečių ordinu svarbią Jūros gynybinę sistemą.

Vietovės raida glaudžiai susijusi su Pajūrio valsčiumi. Jis su valdovo dvaru (dar XVI a. atiduotu į privačias rankas) minimi nuo XVI a. pradžios. XVI– XVII a. Jo tijūnais buvo Šemetų, Vainų, Valavičių ir kitų žymių giminių atstovai.

1919 m., kai iš naujo buvo kuriamas jaunos Lietuvos Respublikos administracinis padalijimas, Pajūris prarado kelis šimtus metų turėtas administracinio centro funkcijas ir tapo pavaldus Šilalės valsčiaus administracijai.

Herbui panaudotos dvi senosios Lietuvos heraldikos spalvos. Raudona reiškia drąsą, narsą, kovose už laisvę pralietą kraują, o sidabras (balta) rodo ne tik vandenį (Jūros upę), bet ir dorą, turtą.

Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.


Pajūrio seniūnija yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos filialas.
Seniūnijos centras – Pajūris, teritorijos plotas 11152,00 ha.

Gyventojų seniūnijoje ~ 2245
Seniūnijai priklauso 45 kaimas:

Ąžuolija, Bačiškė, Barboravas, Dapkiškė, Džiaugėnai, Griaužai, Gulbiškiai, Jomantai, Jonaičiai, Juodšakiai, Kalniškiai I, Kamščiai, Keberkščiai, Kirnės I, Kirnės II, Kukariškė, Kunigiškiai, Kusiai, Libartai, Lileikėnai, Loma, Medeliškė, Nedojės, Paežeris, Pailgotis, Pajūris, Pajūriškiai, Pakalniškiai I, Pakisys, Palaivis, Paskarbiškiai, Pažvėris, Rauškas, Reistrai, Spingiai, Spraudaičiai, Stegvilai, Stigraliai, Tūbučiai, Užjūris, Užlaidinė, Vidutiškė, Vilkų Laukas, Visdžiaugai, Žvingiai