Pabradė – miestas Švenčionių rajone, 38 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Žeimenos ir Dubingos santakos. Pabradės miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos centras.
Yra Pabradės Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (buvusi Šv. Juozapato bažnyčia, įrengta 1927 m.), Pabradės Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčia (pašventinta 2007 m.), Pabradės sentikių cerkvė, 2 gimnazijos („Ryto“ ir „Žeimenos“), biblioteka (nuo 1940 m.), paštas, vaikų globos namai, Užsieniečių registracijos centras. Pro miestą teka Žeimena.
Miestas yra judrioje vietoje: prie Vilniaus–Turmanto geležinkelio. Per miestą eina krašto keliai  102  Vilnius–Švenčionys–Zarasai  ir  173  Molėtai–Pabradė . Į šiaurę nuo miesto prasideda smėlingas Pabradės miškų masyvas, netoliese veikia Pabradės poligonas. Vietos miškingos, tinkamos poilsiui. Nuo Pabradės prasideda puikus vienos dienos maršrutas baidarėmis iki Santakos.


Pavadinimo kilmė


Pabradė įsikūrusi abipus Žeimenos, toje vietoje, kur ši prasiveržia skersai priemolingos pakilumos, o iš dešinės į ją įteka Dubinga. Netoli miesto plyti smėlingos Žeimenos lygumos. Žeimena čia srauni, rėvinga, yra brastų. Spėjama, jog nuo žodžio „brada“ ar „palei bradą“ atsiradęs ir vietovės pavadinimas. Pro Pabradę ėjo keliai Vilnius–Švenčionys–Daugpilis ir Vilnius–Inturkė–Molėtai, ir kol nebuvo tilto, per Žeimeną buvo keliamasi brasta. Prie brastos buvo ir smuklė, kuri galėjo duoti pradžią visai gyvenvietei.


Istorija


Vietovė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XV a. 2-osios pusės. Tada ji su nedideliu dvaru priklausė Nosilovskiams, vėliau Radviloms, Tyzenhauzams, Masalskiams, dar vėliau – Tiškevičiams. Ilgą laiką gyvenvietė priklausė dvarui. Manoma kad žemės, kur įsikūręs Pabradės miestas, priklausė Nalšiai, nalšėnams, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima tarp 1229 ir 1298 metų.
Iki XIX a. vidurio (kol buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir Pabradė tapo miestu) gyvenvietė buvo menka. Iš lėto augo prie Vilniaus–Daugpilio pašto kelio. Netoli miesto centro išliko buvusios smuklės (XVIII a.) pastatas. Senais laikais čia buvusi pašto arklių pakaitos stotis, užvažiuojamasis kiemas. XIX a. 2-ojoje pusėje įkūrus geležinkelio stotį, pradėjo augti miestelis. Dešiniajame Žeimenos krante buvusi dalis priklausė Vilniaus apskričiai, kairiajame – Švenčionių apskričiai. Dauguma gyventojų vertėsi miško ruošos ir plukdymo darbais. Buvo čia nedidelių įmonių: spirito varykla, elektrinė. 1916 m. Vokietijos kariuomenė nutiesė geležinkelio atšaką Pabradė–Lentupis.
1940 m. pradžioje Lietuvos vyriausybės sprendimu Pabradėje buvo įkurta priverčiamojo darbo stovykla, kurioje buvo kalinami komunistai. II pasaulinio karo metu čia kalėjo nacizmo priešininkai, vyko masinės žudynės.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu 2-ojoje vidurinėje mokykloje įkurtas kraštotyros muziejus. 2003 m. įkurta sentikių parapija. 2006 m. patvirtintas Pabradės herbas.