Obeliai – miestas Rokiškio rajone, 15 km į rytus nuo Rokiškio. Seniūnijos centras, Obelių seniūnaitija. Miestu prateka Kriauna, pietvakariuose telkšo Obelių ežeras.
Mieste stovi Obelių Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1868 m.), yra vaikų globos namai, Obelių gimnazija, biblioteka (nuo 1940 m.), darželis-mokykla, veikia istorijos muziejus (nuo 1998 m.), paštas. Netoli miesto autobusų stoties atsiveria Ramintos šaltinis.
Obelių pasienio kontrolės postas su Latvija yra už 8 km į šiaurės rytus, pakeliui į Subatę.


Pavadinimo kilmė


Miesto pavadinimas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio obelis – taip galėjo būti pavadinta vieta, kurioje augo daug obelų. Gyvojoje kalboje anksčiau buvo žinoma pavadinimo lytis Obelius, rašytiniuose šaltiniuose iki XX a. – Abele (ypač slaviškuose šaltiniuose).


Kultūra


2001–2006 m. čia vyko Rimvydo Pupelio organizuojami unikalūs savo vietomis poezijos skaitymai „Anys kalbes žodžiais“. Nuo 2003 m. antrąjį rugsėjo savaitgalį čia vyksta „Obelinė“ – šventė, kurios metu vyksta įvairūs sporto, kultūros renginiai, koncertai. Unikalus šventės metu vykstantis reginys – ugnies skulptūrų parkas. 2006 m. surengtas pirmas teatrų festivalis „Tvoros“. Šis festivalis taip pat unikalus tuo, jog nevyksta vienoje vietoje ir dažniausiai po atviru dangumi. Nuo 2004 m. vyksta parapijos atlaidų savaitė.


Istorija


Pirmą kartą Obeliai minimi 1509 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismo aktuose – tuo metu Obelių dvaras priklausė LDK. 1529 m. minimas Obelių miestelis ir valsčius. 1629 m. karaliaus Žygimanto III pavedimu, buvo pastatyta medinė Obelių bažnyčia. 1860 m., parapijiečių lėšomis ir kan. Steponavičiaus pastangomis, pastatyta nauja medinė bažnyčia, o 1899 m. klebonas kun. V. Birutavičius, drauge su parapijiečiais, pastatė gražią Šv. Onos mūrinę bažnyčią, išlikusią iki mūsų dienų. Obeliai buvo ir dekanato centras; dekanatas 1849 m. atskirtas nuo Vilniaus vyskupijos ir priskirtas Žemaičių vyskupijai. XVIII amžiuje Obeliuose buvo ir parapinė mokykla, kurioje 1781 m. mokėsi 22 mokiniai, iš kurių 18 buvo valstiečių vaikai. 1806 m. mokyklą lankė 10 mokinių. 1828 m. mokyklos namai buvo užimti audimo fabriko. Vysk. M. Valančiaus laikais mokykla atkurta, vėliau surusinta. 1912 m. įsteigta mergaičių ūkio mokykla, kurią 1914 m. lankė apie 100 mergaičių.
Geležinkelio stotis I pasaulinio karo metais.
Miestas aktyviau vystytis pradėjo nuo 1873 m., nutiesus Radviliškio–Daugpilio geležinkelio liniją. Čia buvo elektros generatorius, du malūnai, lentpjūvė, geležinkelio stotis ir traukinių remonto dirbtuvės. Ketvirtadieniais vyko turgaus diena. Ūkininkai iš viso valsčiaus atvykdavo parduoti ar nusipirkti įvairiausių produktų. Dažniausiai miestelis būdavo gana tylus, bet kiekvienų metų sausio mėnesį vykdavo didelė arklių paroda, sutraukdavusi daugybę žmonių. 1899 m. kilo didysis Obelių gaisras, po kurio liko tik 10 namų.
Obeliai neretai garsėjo tuo, kad priešinosi valdžiai. Nemažai gyventojų prisidėjo prie 1831 m. sukilimo. 1896 m. Obelių dvaro baudžiauninkai surengė vieną pirmųjų Lietuvoje darbininkų streiką. Gyventojai aktyviai dalyvavo 1905 m. tautiniame sąjūdyje. 1941 m. birželio mėn. kovose su rusais žuvo eilė lietuvių sukilėlių; jie palaidoti kapinėse, kur pastatytas paminklas. 1941 m. rugpjūčio 25 d. Obelių žydai sušaudyti miške prie Antanašės dvaro. 1950–1959 m. Obeliai buvo paversti rajono centru; rajonas apjungė 24 kolchozus su 4400 kiemų. 1956 m. gruodžio 28 d. Obeliams suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė Utenos M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinio susivienijimo cechas.
1993 m. patvirtintas Obelių herbas.
2001 m. keleivinių traukinių eismas iš Šiaulių dėl mažo keleivių srauto sutrumpintas iki Rokiškio. 2010 m. Vyriausybė nutarė uždaryti Obelių geležinkelio stotį motyvuodama galimu AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšų sutaupymu bei krovininių traukinių pagreitėjimu.