Nemunaitis – miestelis Alytaus rajone, į pietus nuo Alytaus, 9 km į vakarus nuo kelio  129  Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė , dešiniajame Nemuno krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi mūrinė Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1904 m.), paminklas žuvusiems už Nepriklausomybę (atidengtas 1990 m. vasario 16 d., spėjama, kad autorius Vincas Grybas, sukūręs paminklą jau prasidėjus II pasauliniam karui, dėl to jis ir neatidengtas anksčiau), yra Nemunaičio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas


Geografija


Miestelį supa Nemunaičio miškas, netoliese įsikūręs Nemunaičio kaimas, atsiveria klintinių tufų Nemunaičio atodanga, prie miestelio stūkso Nemunaičio piliakalnis.


Pavadinimo kilmė


Miestelio vardas yra dzūkiškas malonybinis vedinys iš Nemuno, kurio pakrantėje įsikūręs miestelis, vardo.


Istorija

1384 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose minima Nemunaičio pilis, kuri buvo svarbus Lietuvos gynybos centras, nuo 1387 m. minimas miestelis. Po Žalgirio mūšio, atkovojus iš Ordino Užnemunę, Nemunaičiui atiteko miškai iki pat sienos su Prūsija. Tuo metu miestelis, minimas nuo 1519 m., tapo svarbiu miško ruošos ir prekybos centru. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Nemunaitį užrašė Barborai Radvilaitei.

1792 m. kovo 19 d. Ldk Stanislovas Augustas Nemunaičiui suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Po kelių mėnesių dėl politinės suirutės savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai nenorėjo su tuo susitaikyti ir su Rusijos valdžia bylinėjosi beveik iki XIX a. vidurio, bet prarastų teisių nebeatgavo. XIX a. Nemunaitis ėmė garsėtis mineralinėmis versmėmis, tačiau kurortu vietovė nepaskelbta.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatytas kultūros centras, netoliese įkurta tarprajoninė pionierių stovykla.

1999 m. patvirtintas dabartinis Nemunaičio herbas.