Mosėdis – miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie Bartuvos upės, 11 km į pietus nuo Skuodo ir 11 km į šiaurę nuo Salantų, Salantų regioniniame parke. Seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Kęstučio, Liepų, Muziejaus, Šilalės). Miestelio pietinėje dalyje stūkso Mosėdžio piliakalnis, aptikti Mosėdžio pilkapiai.

Yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1783 m.; su šventoriaus vartais), Mosėdžio gimnazija, paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, vaistinė, lopšelis-darželis, vaikų globos namai, kultūros centras, biblioteka (įsteigta 1937 m.), akmenų muziejus.

 

Kultūros paveldas

 

Mosėdžio pilkapiai (V–I a. pr. m. e.);
Piliakalnis (I tūkstantmetis–XIII a.);
Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (1783 m., vėlyvojo baroko, turi klasicizmo bruožų; kryžminio plano, dvibokštė; mūriniai bokštai pristatyti 1844 m.);
Bažnyčios paveikslai: „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ (XIX a. pr., „Arkangelas Mykolas“, „Angelo pasveikinimas“ (abu su aptaisais, XIX a.), medinė skulptūra „Kristus prie stulpo“ (XIX a.), 2 žalvariniai varpai;
Akmens mūro šventoriaus tvora su barokiniais vartais (1783 m.) ir raudonų plytų mūro 19 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (1901 m.);
Vandens malūnas (1792 m.);
Šv. Roko koplyčia kapinėse (1845 m.);
Klebonijos pastatas (XIX a. vidurys; jame 1895–1898 m. gyveno Mosėdyje vikariavęs Juozas Tumas-Vaižgantas.
Paminklas Kardo rinktinės partizanams (1991 m.);
Monumentalus kryžius stalinizmo aukų atminimui (XX a. pab.).

 

Akmenų muziejus

Mosėdis žymus savo akmenų muziejumi, kuris garsus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 1957 m. jį kaip akmenų kolekciją pradėjo kurti gydytojas Vaclovas Intas (1925–2007). 1979 m. oficialiai atidarytame Unikalių akmenų muziejuje buvo apie 5000 riedulių, suvežtų iš įvairių Lietuvos vietovių. Šiandien sename vandens malūne veikia ekspozicija, pasakojanti apie ledynmečius, riedulių kelionę į Lietuvą. Muziejus yra didelis turistų (tiek lietuvių, tiek ir užsieniečių) traukos centras Žemaitijoje.

Iki 2006 m. tai buvo Respublikinis unikalių akmenų muziejus. Muziejaus projektą kūrė architektai A. ir R. Kiškiai bei geologas Algirdas Gaigalas. Senajame malūne įkurta istorinė ekspozicija, lauke galima pamatyti visas Lietuvoje aptinkamas uolienų atmainas, rieduliai išdėstyti pagal kilmę, grupelėmis sudaro natūralaus riedulyno vaizdą.

 

Istorija

 

Pirmąkart minimas 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte, čia stovėjo Mosėdžio pilis. V - XVI a. apylinkės buvo gyvenamos kuršių. Kuriantis Lietuvos valstybei buvo kuršių Ceklio žemėje. Vėliau po Skuodo ir Durbės mūšių Ceklis liko žemaičių įtakoje, o vietiniai gyventojai kuršiai laikui bėgant sužemaitėjo. Po Žemaitijos krikšto, 1417 m. įkūrus Medininkų vyskupiją, Mosėdis 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. Nuo XVI a. buvo Mosėdžio dvaras ir Mosėdžio valsčius – vyskupo valdos administracinis vienetas. 1544 m. minimas miestelis, 1551 m. pastatyta pirmoji medinė Mosėdžio bažnyčia, 1783 m. pastatyta mūrinė, 1560 m. įkurta parapija.

Per 1655–1660 m. Šiaurės karą miestas ir apylinkės labai nukentėjo nuo Švedijos kariuomenės. 1703 m. Mosėdis gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1861–1950 m. valsčiaus centras. Per lietuvių spaudos draudimą Mosėdžio apylinkių gyventojai kolektyviniu prašymu reikalavo jį panaikinti. 1905 m. gruodžio mėn. gyventojai pašalino rusišką valsčiaus administraciją. 1907 m. ir 1962 m. Mosėdis degė.

1908 m. surengtas pirmasis lietuviškas vakaras, 1910–1914 m. veikė „Blaivybės“ draugijos skyrius. XX a. trečiame dešimtmetyje veikė „Blaivybės“ ir Krikščioniškojo mokslo draugijos. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. liepos-rugpjūčio mėn. nacių okupacinės valdžios įsakymu Skuode ir Kretingoje nužudyti Mosėdžio žydai. Po karo Mosėdžio apylinkėse veikė Kardo rinktinės lietuvių partizanai. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietinė valdžia ištrėmė 15 Mosėdžio gyventojų. 1950–1992 m. Tarybų Lietuvos 40-mečio kolūkio centrinė gyvenvietė.Šis kolūkis gavo LSSR Gintaro prizą už aplinkos tvarkymo priežiūrą.

2002 m. patvirtintas Mosėdžio herbas.