Laumės akmuo – tai didelis tamsus granitinis kiaušinio formos riedulys, įstrigęs žemėn tarp Obelijos ir Metelio ežerų. Jo aukštis iš vakarų pusės – 2,1 m, apimtis – 10 m.
Anot legendos, senų senovėje prie Metelio ežero stovėjo sena sukrypusi trobelė, kurioje gyveno už trobelę senesnė burtininkė Laumė. Vienu metu ji dingo, kiek visi ieškojo – niekas nerado. Tačiau pastebėjo, jog  Papėčių kaime ant Jurakalnio atsirado nematytas akmuo. Vieną tamsią naktį pro šį  kalną važiavo vyras su žmona.  Netikėtai  prie jo sustojo arkliai ir pasigirdo avies bliovimas. Paėmė jie tą avį ir parsivežė. Paliko ją kluone, vežime. Naktį sapnuoja, kad kluonas dega. Šoko iš lovų ir pasileido gesinti. Tačiau tik atvėrus duris ugnis užgeso ir pamatė iš kluono išeinančią moteriškę. Užgiedojo gaidžiai ir ji prapuolė. Ryte arkliaganiai pasakojo, kad švintant matė ant Jurakalnio atbėgusią seną moteriškę, kuri pasivertė akmeniu.
Po to vis daugėjo pasakojimų, kad akmuo naktimis virsdavo burtininke, kuri iki pirmų gaidžių gąsdindavo vėlyvus keleivius. Vietiniai šį akmenį ir praminė Laumės akmeniu.