Miroslavas – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, Sūduvos aukštumoje, 2 km į vakarus nuo kelio  132  Alytus–Seirijai–Lazdijai . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Išlikusi senoji trikampė miestelio aikštė, kurioje vykdavo turgūs ir prekymečiai.

Stovi Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), veikia Miroslavo vidurinė mokykla, ikimokyklinio ugdymo skyrius, paštas, vaikų darželis, senelių globos namai, kultūros namai, biblioteka (įsteigta 1941 m.). Ant Olakalnio išliko karų ir okupacijų nesunaikinta koplyčia (ji pavaizduota gyvenvietės herbe).

Pavadinimo kilmė
Vietovė Slabados vardu minima nuo XVII a. pabaigos. Tai galėjo reikšti laisvę nuo mokesčių, kuria 8 metams naudojosi senovėje čia įsikūrę naujakuriai (rus. свобода – „laisvė“). 1744 m. gyvenvietė pavadinta Miroslavu pagal savininkų Miroslavskių pavardę.

 

Istorija

 

Vietovė minima nuo XVII a. pabaigos. Priklausė Alytaus karaliaus stalo ekonomijos Bendrių dvarui. 1710 m. gavo turgų ir kelių prekymečių privilegiją. 1719 m. pastatyta medinė Miroslavo bažnyčia ir įkurta parapija. Miestelis neturėjo savivaldos, bet gyventojai buvo laisvi nuo lažo. 1744 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1763 m. perstatyta, 1847 m. pastatyta mūrinė ir įkurtas marijonų vienuolynas. Vienuoliai čia įsikūrė 1781 m. ir buvo iki 1864 metų.

1781 m. marijonai įsteigė parapinę pradžios mokyklą, kuri veikė iki 1864 m., kai įsteigta valdinė pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba. 1944 m. mokykla tapo progimnazija, 1949 m. septynmetė, nuo 1951 m. vidurinė.

Per 1863 m. sukilimą marijonai sakė patriotinius pamokslus, todėl 1864 m. Rusijos valdžia vienuolyną uždarė. 1906 m. įkurtas „Žiburio“ draugijos skyrius, 1907 m. surengtas pirmasis lietuviškas vakaras.

1923 m. buvo 93 namai, 15 parduotuvių, 13 jų – žydų. XX a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje veikė kooperatyvas „Artojas“, pieninė, javų valymo punktas. Per SSRS-Vokietijos karą 1941 m. birželio mėn. pražygiuojanti Vokietijos kariuomenė nužudė 42 valsčiaus gyventojus. 1941 m. rugpjūčio 8 d. nacių okupacinės valdžios įsakymu Alytuje nužudyti Miroslavo žydai. 1944 m. per SSRS ir Vokietijos kariuomenių kovas miestelis apgriautas. 1945 m. vasario 12 d. Kušlio lietuvių partizanų grupė užėmė Miroslavą ir aikštėje prieš bažnyčią sušaudė 17 vietos stribų ir aktyvistų, vėliau pastatytas paminklinis akmuo jų atminimui.

1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietinė valdžia ištrėmė 29 Miroslavo gyventojus. 1950–1971 m. Miroslavo, 1971–1992 m. „Obelijos“ kolūkio centrinė gyvenvietė. XX a. septintame-aštuntame dešimtmetyje įkurtas parkas „Dainavos legenda“ su L. Užkurnio skulptūromis.

2004 m. patvirtintas Miroslavo herbas.