Mažeikiai (žem. Mažeikē) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 46 km į šiaurę nuo Telšių. Mažeikių rajono savivaldybės centras, Mažeikių seniūnija, yra apylinkės seniūnijos ir Reivyčių seniūnijos administracinis centras.

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas neabejotinai asmenvardinis, tačiau neaišku, nuo kokios lyties jis kilęs. Istorijoje minimas Mažeika, tačiau dabar Lietuvoje yra dažna pavardė Mažeikis, kurios daugiskaita visiškai sutampa su miesto vardu. Pasak kitų šaltinių, Mažeikiai pavadinti jau statant geležinkelio stotelę toje vietoje buvusios Mažeikos ar Mažeikio sodybos vardu.
1899–1918 m. Mažeikių geležinkelio stotis vadinta Muravjovo vardu – Mažeikių geležinkelio stotis taip pavadinta Michailo Muravjovo, 1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai.

Kultūra ir menas

1905–1914 m. veikė Juozo Vaičkaus vaidintojų trupė, nuo 1911 m. Skrajojantis teatras, 1911–1914 m. Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1923 m. įsteigtas Mažeikių muziejus. Nuo 1928 m. veikia Viešoji biblioteka. 1945 m. įkurti rajoniniai kultūros namai.

Architektūra

Miesto planas spindulinis. Sakraliniai pastatai:

Medinė Mažeikių Šventosios Dvasios cerkvė, 1894 m., archit. V. Kopylovas
Mūrinė vienbokštė Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1908 m.
Mūrinė sinagoga, 1924 m., inž. B. Helcermanas
Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė, pastatyta 1933 m.
Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, 1935 m., archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, 2005 m., archit. H. Štaudė

Istorizmo laikotarpio pastatai:

Mažeikių geležinkelio stoties pastatas, 1873 m.
Plytų stiliaus pastatai Stoties g. 22 ir 32, statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
Modernistiniai Lietuvos banko Mažeikių skyriaus rūmai, 1939 m., archit. Mykolas Songaila
SEB banko Mažeikių filialas, 2001 m., archit. Vladas ir Dainora Lučinskai
Miesto Senajame parke, įkurtame XX a. viduryje, rekonstruotame 2014 m. arch. Henrikas Štaudė, yra paminklinių skulptūrų: J. Švažui (1979 m., skulpt. K. Švažas), Šatrijos Raganai, Juozui Vaičkui (abu 1984 m., abiejų skulptorius J. Meškelevičius), Antanui Vienažindžiui (1987 m., skulpt. Gediminas Jokūbonis)
Kapinėse yra dvi medinės koplytėlės su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūromis

Geografija ir gamta

Mažeikiai įsikūrę Ventos vidurupio žemumoje, miesto pietiniu pakraščiu teka Venta. Miesto dalys – Kalnėnai, Reivyčiai, Senamiestis. Prie Mažeikių yra Didžlaukių pelkė ir durpynas.
Nuo miesto driekiasi keliai  170  Mažeikiai–Skuodas , 163 Ežerė–Mažeikiai, 155 Kuršėnai–Mažeikiai, 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė. Iš pietryčių šiaurės vakarų link eina geležinkelis Šiauliai–Liepoja, nuo Mažeikių – geležinkelis į Jelgavą.
Archeologų teigimu, dabartinės Mažeikių apylinkės XI-XIII a. buvo apgyvendintos kuršių ir priklausė Ceklio žemei, o žemaičiai šiuose kraštuose atsirado gerokai vėliau.
Mažeikių vardas pirmą kartą paminėtas XIII a. Yra žinoma, kad 1290 m. žemaičių žygio į Žiemgalą metu kalavijuočiai sumušė kunigaikščio Mažeikos kariuomenės būrį. Pasak Livonijos kronikos, 1332 m. Livonijos ordino magistro Everhardo vadovaujama kariuomenė „įvykdė karo žygį į netikėlių žemaičių kraštą ir pasiekė Mazeikia (Mažeikių) ir Windeikia dvarus“. Remiantis tuo galima manyti, kad XIV a. minima karaliaus Mažeikos žemė yra davusi pavadinimą dabartiniam Mažeikių miestui, šį valdovą reikia laikyti Mažeikių įkūrėju, o 1290 m. yra Mažeikių įkūrimo data.
Spėjama, kad 1332 m. kalavijuočių sunaikinto Mažeikių dvaro centras nebuvo atstatytas, tačiau toje vietoje plytėjęs kaimas po riterių puolimo atsikūrė, nors bent kiek didesnės reikšmės vėliau neįgijo. XVI a. tai buvo mažas kaimelis, apsuptas girių ir pelkių, apylinkėse siautėjo plėšikai, kurių aukų kaulų aptinkama ir mūsų laikais.
Mažeikiai ir aplinkinės teritorijos Lietuvai galutinai atiteko 1529 m., pasirašius sutartį su Livonija. Kaimas paminėtas XVI a. vidurio dokumentuose galbūt dėl Valakų reformos: iš XIX a. antrosios pusės kartografinės medžiagos galima spėti, kad jo žemės anuo metu buvo matuotos. 1865 m. kaimo sodybos (jų buvo 13) gana padrikai išsidėstė dešiniajame Ventos krante, abipus Aplūkio upelio, maždaug 2 km į pietus nuo Viekšnių-Leckavos kelio.
Mažeikių miesto augimo pradžia – 1868 m. prasidėję Liepojos-Romnų geležinkelio, (tada dar vadinamo Lentvario-Liepojos geležinkeliu) atkarpos Liepoja-Kaišiadorys tiesimo darbai ir projektuotojų pasirinkimas vieną iš stotelių įkurti Mažeikių kaimo pakraštyje. Netrukus, 1874 m. į Mažeikius nutiesta Mintaujos geležinkelio atšaka iš Mintaujos ir 1880 m. palei tuometinę Stoties gatvę iškirtus mišką skirti sklypai gyvenvietei. Joje buvo apie 400 trobesių, 15 parduotuvių, rinkosi turgus. 1885 m. įsteigta vaistinė. Miestas pradėjo augti, formavosi pirmosios gatvės – Didžioji ir Stoties (dabar Laisvės ir Vasario 16-sios), kurios 1895 m. išgrįstos akmenimis. 1899 m. Mažeikių geležinkelio stotis pavadinta Muravjovo – 1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai. 1896 m. įkurta valstybinė mokykla. XIX a. antroje pusėje – 1904 m. per Mažeikių geležinkelio stotį buvo gabenamos didelės draudžiamosios lietuviškos literatūros siuntos.
Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė
Pirmieji maldos namai – 1894 m. pašventinta stačiatikių Mažeikių Šv. Dvasios cerkvė, dar po kelerių metų veikė ir žydų sinagoga, Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia. Pirmoji katalikų bažnyčia Mažeikiuose pastatyta ir pašventinta tik 1905 m. Klebono P. Meškausko, vargonininko K. Pukevičiaus dėka prasidėjo aktyvesnis lietuvių visuomeninis gyvenimas, įsteigtas „Saulės“ draugijos skyrius, pastatytoje špitolėje įkurta pirmoji lietuviška „Saulės“ pradžios mokykla, skaitykla biblioteka, suburtas choras.
1893 m. miestelyje buvo 13 krautuvių, 5 smuklės. Pirmoji didesnė įmonė – antrinių žaliavų perdirbimo fabrikas, atidarytas 1895 m. Jame dirbo apie 40 darbininkų. Po 1902 m. pastatytos garvežių ir vagonų remonto dirbtuvės, įsteigta geležinkelininkų mokykla. Netrukus dar įkurti cikorijos ir degtukų šiaudelių fabrikai, skardos dirbtuvė, gaminusi kibirus ir laistytuvus, linų apdirbimo įmonė, plytinė, koklių dirbtuvė, muilo gamybos, saldainių įmonėlės. 1905 m. buvo daugiau kaip 10 pramonės įmonių, 1912 m. pradėta statyti ketaus liejykla. 1914 m. suteiktos miesto teisės. 1908–1910 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.
I pasaulinio karo metais miestas smarkiai nukentėjo, išdegė beveik visas centras, nes palei Ventą 1915 m. vyko rusų ir vokiečių kariuomenės mūšiai. Traukdamiesi Rusijos imperijos kariuomenės daliniai susprogdino geležinkelio vandentiekį ir elektrinę, išvarė į Rusiją žydus. Vokietijos kariuomenė greta Mažeikių sušaudė apie 60 žmonių. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. vasario mėn. miestą buvo trumpam užėmusi Raudonoji armija. 1919 m. įkurta Mažeikių apskritis. 1919 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės daliniai mieste kovojo su bermontininkais.
Pasibaigus karui į Mažeikius savo pretenzijas pareiškė Latvija, nes geležinkelio mazgas latviams turėjo strateginę reikšmę – jungė Liepoją su Ryga. Tik tarptautinio arbitražo sprendimu šis ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai.
1922 m. miestas išplėstas. Tarpukariu Mažeikiai tapo apskrities centru (vietoje Sedos), pirmuoju burmistru buvo paskirtas buvęs knygnešys Jonas Motuzas, aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Dar tebevykstant nepriklausomybės kovoms 1919 m. mieste atidaryta privati vidurinė mokykla, kuri netrukus peraugo į valstybinę gimnaziją. 1922 m. atidaryta ligoninė, tais pačiais metais mieste įkurta biblioteka, 1928 m. savo namuose Stasys Ličkūnas atidarė muziejų. 1924 m. Mažeikiams pakartotinai suteiktos miesto teisės. 1928 m. įkurta Mažeikių katalikų parapija.
Nepriklausomybės pradžioje Mažeikiai buvo svarbus geležinkelio mazgas, jungęs Lietuvą su Klaipėdos uostu. Mieste kūrėsi vis naujos urminės prekybos įmonės, Mažeikiai tapo nebe gamintojų ir perdirbėjų, o prekybininkų miestu. Tačiau 3-ojo dešimtmečio viduryje nutiesus geležinkelio liniją Kretinga-Amaliai, Mažeikių, kaip tranzitinio mazgo, reikšmė sumenko. Prasidėjo ekonominis nuosmukis, gana neilgas, kadangi mažeikiškiai vėl ėmėsi plėtoti pramonės verslą. Atidarytas brolių Šadauskų alaus bravoras, garinis malūnas, pieninė, baldų dirbtuvės, elektros jėgainė. 1940 m. Mažeikiuose veikė 26 pramonės įmonės. Tuo metu buvo 4 bankai, veikė kredito draugija. Mažeikiuose ketvirtąjį dešimtmetį pastatoma nauja, moderni Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadinta pradžios mokykla, ligoninė, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (katalikų), bankas (arch. Mykolas Songaila), rotušė (arch. J. Okunis).
1940 m. birželio mėn. sovietams okupavus Lietuvą, 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė daugiau kaip 170 miestiečių. 1941 m. rugpjūčio mėn. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Mažeikiuose nužudyta apie 4000 žydų. 1944 m. spalio mėn., vengdami SSRS kariuomenės junginių apsupimo, Vokietijos kariuomenės daliniai pasitraukė iš miesto, per karinius veiksmus sugriautas jo centras. 1945 m. įsteigta LLA Mažeikių apskrities partizanų Alkos rinktinė, 1946 m. veikė LLA Mažeikių miesto kuopa.
1941 m. parengtas miesto išplėtimo planas, bet Antrojo pasaulinio karo dideli sugriovimai ir emigracija vėl neigiamai paveikė tolesnę miesto plėtrą. Pamažu pokariu buvo atstatytos prieš karą veikusios įmonės: linų fabrikas, alaus darykla, įkuriami avalynės, baldų fabrikai, sviesto gamykla, duonos kombinatas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Mažeikiai tapo apskrities pavaldumo miestu, 1950 m. – rajono centru.
1959 m. įsteigta Mažeikių elektrotechnikos gamykla, gaminusi elektros variklius skalbimo mašinoms, po dešimtmečio – Mažeikių kompresorių gamykla, gaminusi kompresorius šaldytuvams. 1980 m. pradėjo dirbti naftos perdirbimo įmonė (dabartinė „Mažeikių nafta“), išaugusi Juodeikių kaimo vietoje, nutiestas naftotiekis Polockas-Mažeikiai. Mažeikiai tapo didžiausiu pramoniniu miestu Žemaitijoje. Gyventojų skaičius išaugo nuo 8 iki 49 tūkstančių. Pastatytas modernus Naftininkų kultūros centras. Pietinėje miesto dalyje išaugo didelis mikrorajonas, pastatyti Kalnėnų, Naftininkų, Ventos, Tirkšlių gyvenamieji mikrorajonai.
1988 m. rugsėjo 25 d. susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1990 m. balandžio 18 d. Mažeikių naftos perdirbimo įmonei buvo nutrauktas naftos tiekimas iš SSRS ir prasidėjo Lietuvos ekonominė blokada. 1996 m. patvirtintas Mažeikių herbas.