Lazdijai – miestas Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus, 7 km nuo sienos su Lenkija. Lazdijų rajono savivaldybės ir apylinkių seniūnijos centras, Lazdijų miesto seniūnija.
Yra paštas. Šalia miesto veikė Lazdijų-Aradnykų pasienio punktas. Miesto gimtadienis – gegužės 17 d.

 

Pavadinimo kilmė

 

Lazdijų miesto pavadinimas kilo pagal upelį, kuris teka pro miestą – Lazdiją (kitas Raišupio upelio vardas). Tačiau nėra aišku, kaip atsirado Lazdijos pavadinimas. Manoma, kad Raišupio pavadinimas yra jotvingiškas ir buvo susijęs su žodžiu riešutas; kadangi Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų, todėl tikriausiai ir atsirado upelio pavadinimas Lazdija (vadinama ir Lazda).

 

Geografija

 

Per Lazdijus į Rimiečio ežerą teka Raišupio upelis, į pietus yra Baltajo ežeras, įrengtas pliažas. 3 km į šiaurės rytus yra Metelių regioninis parkas. Į pietvakarius nuo miesto įsikūręs Lazdijų kaimas.

 

Architektūra

 

Lazdijų planas spindulinis, centre yra stačiakampė aikštė, kiek į pietus – miesto parkas. Svarbiausi statiniai:
Pseudobazilikinė dvibokštė Lazdijų Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1895 m. (archit. E. Lipskis)
Lazdijų sentikių cerkvė
5 km į vakarus išliko XIX a. Aštriosios Kirsnos dvaras
Nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1938 m., atstatytas 1990 m.,
Paminklas Lazdijų rajono rezistentams ir kitų okupacijų aukoms atminti, pastatytas 1993 m. (skulpt. Jurgis Nevulis)
Lazdijų krašto muziejus, įkurtas 1995 m. ir jo padaliniai: Laisvės kovų muziejus „Kraujo takais“ ir Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus
Miesto kapinės, evangelikų liuteronų senosios kapinės, žydų genocido aukų kapinės, sovietinių karių kapinės

 

Susisiekimas

Lazdijų pagrindiniai keliai yra  132  Alytus–Seirijai–Lazdijai  į rytus, 134  Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija  iš pietryčių į šiaurės vakarus ir 135 Lazdijai–Akmeniai , kelias į Lenkiją.

 

Istorija

 

Nuo Lazdijų 2 km į pietus yra Papalazdijų piliakalnis. 1532 m. Lazdijai minimi kaip valdovo dvaras ir Lazdijų seniūnija. Valdovas Žygimantas Augustas prie Lazdijos upelio paskyrė žemės plotą miestui kurtis, gyvenvietė minima nuo 1561 m. Apie 1560 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1571 m. čia jau veikė pradinė mokykla. 1574 m. minima Lazdijų seniūnija. 1597 m. gegužės 17 d. karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo teises, herbą ir turgaus bei prekymečių privilegiją – ši data laikoma Lazdijų gimtadieniu.
1795–1807 m. priklausė Prūsijai; mieste veikė Vygrių apskrities administracinės įstaigos. Apie 1800 m. čia buvo karališkasis Lazdijų dvaras. Miestą siaubė daug gaisrų – 1857 m., 1879 m., 1886 m., 1922 m., 1923 m. XIX–XX a. pradžioje buvo valsčiaus centras. 1908 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius. 1919–1941 m. Lazdijai buvo Seinų, 1941–1950 m. Lazdijų apskrities centras. 1920 m. iš Seinų atkelta „Žiburio“ gimnazija.
Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. ir 1944 m. Lazdijai labai sugriauti. Per nacių okupaciją 1941 m. lapkričio 3 d. Katkiškėje prie Lazdijų nužudyta 1500 miesto ir apylinkių žydų. Po karo apylinkėje veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos Šarūno rinktinės Lazdijų batalionas. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 186 miesto gyventojus.
Po karo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, universalinė parduotuvė, kavinė, yra Lazdijų ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, senelių namai, meteorologinė stotis. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nuo 1950 m. Lazdijai – rajono centras. 1988 m. rugsėjo 25 d. Lazdijų Sąjūdžio rėmimo grupė Veisiejuose surengė pirmąjį Lazdijų rajone gyventojų mitingą. 1994 m. atkurtas Lazdijų herbas.