Kybartai – miestas Vilkaviškio rajone, 16 km į vakarus nuo Vilkaviškio, prie pat sienos su Kaliningrado sritimi (siena eina Lieponos upe). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Dariaus ir Girėno, Č. Darvino).
Stovi Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (pastatyta 1928 m., projekto autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1870 m.), Kybartų Naujoji apaštalų bažnyčia (2001 m.), paminklas Sūduvos krašto knygnešiams (2006 m.). Veikia globos namai, paštas. Naftos telkinys. 2002 m. vienos įmonės darbininkai remontuodami muitinės sandėlio pastatą, aptiko Kybartų tunelį.

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas neabejotinai yra asmenvardinės kilmės – nuo pavardės Kybartas. 1561 m. inventoriuje ne tik minimas miesto vardas, bet ir gyventojų pavardės: 26 valakų kaime gyventa bene 24 ūkininkų, tarp kurių ketvirtadalis turėjo pavardes Kibortaitis arba Kibortowicz. Gali būti, kad ir kaimas iš pradžių vadinosi Kybartaičiai ar Kibortaičiai, o XVI a. viduryje tapo Kybartai (panašiai kaip ir Šakiai). Galbūt kartu sutrumpėjo ir pavardė, kadangi dabar Kibortaičių neaptinkama.

Susisiekimas

Kybartų pagrindiniai keliai yra A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas, kuris yra dalis Europinio kelio E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas  ir  186  Kybartai–Vištytis .

Istorija

Kybartų geležinkelio stotis, caro laikais vadinta Veržbolovo, apie 1900 m.
Pagal vieną padavimą, Kybartus pastatę 5 broliai dailidės. Tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad kaimas kūrėsi karalienės Bonos laikais kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių.
1856 m. Kybartai gavo miesto teises, ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį, buvo pastatyta Kybartų geležinkelio stotis. 1870 m. įkurta Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio parapija. Šiuo geležinkeliu gabenant rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikus palaidoti į Peterburgą, jie 1883 m. rugsėjo 3 d. naktį buvo pašarvoti Kybartų cerkvėje. 1895 m., važiuodamas iš užsienio Rusijon, Vladimiras Leninas trumpam buvo sustojęs Kybartuose.
1914 m. mieste gyveno 10 000 gyventojų. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė ir vėl išaugo (iki 1950 m. buvo valsčiaus centras). 1919 ir 1924 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Ėmė steigtis mažos įmonėlės. 1919 m. „Žiburio“ draugija įkūrė vidurinę mokyklą (vėliau išaugusią į gimnaziją). Veikė lietuvių, vokiečių, žydų mokyklos, liaudies universitetai.
1919 m. įkurtas pirmasis futbolo klubas Lietuvoje – „FK Sveikata“. 1923 m. mieste gyveno 6000 gyventojų. 1927–1928 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta Eucharistinio išganytojo bažnyčia. Kybartai buvo paskutinė Lietuvos Prezidento Antano Smetonos apsilankymo Lietuvoje vieta, prieš paliekant SSRS okupuotą šalį 1940 m. birželio 15 d.
Per Antrąjį pasaulinį karą Kybartai vėl labai nukentėjo (liko vos 100 gyventojų). Tačiau miestas atsigavo. 1940 m. birželio 15 d. vėlų vakarą, į Lietuvą įsiveržus sovietų kariuomenei, iš Kybartų, perėjęs per upelį, į Vokietiją pabėgo prezidentas Antanas Smetona.
1945 m. įsteigta Kybartų vidurinė mokykla, kuriai 1964 m. buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. 1950–1959 m. Kybartai buvo rajono centras.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos cechas.
1998 m. lapkričio 2 d. patvirtintas Kybartų herbas.