Kuršėnai (žem. Koršienā) – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajone, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras.
Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio A11 Šiauliai–Palanga . Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys (Pavenčių stotis – į Klaipėdą, Drąsučiuose Kuršėnų stotis – į Mažeikius).
Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, biblioteka (nuo 1939 m.), paštas. L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (1960 m., skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis).
Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus. Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Yra molio telkinys.
Pavadinimo kilmė
Aišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas.
Liaudies etimologijoje pasakojama, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“
Istorija
Miestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII a. (istorikas S. Zajančiovskis). Nuo XIV a. čia buvo LDK dvaras. 1523 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1561–1563 m. Kuršėnai jau žinomi ir kaip miestelis. 1564 m. karalius Žygimantas Augustas atidavė dvarą Despot-Zenavičiams, vėliau jis atiteko Pacams, dar vėliau Gruževskiams, kurie jį valdė iki pat II pasaulinio karo.
1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Kuršėnai ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro miestą nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. pasirodė pirmasis Lietuvoje bermontininkų būrys. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
Mieste veikė Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas. 1994 m. spalio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Kuršėnų herbas. 2014 metais prie miesto prijungta Ringuvėnų gyvenvietė.