Kudirkos Naumiestis – miestas Suvalkijoje, Šakių rajone, 25 km į pietvakarius nuo Šakių ir 19 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio, įsikūręs Šešupės ir Širvintos santakoje.
2 km į pietvakarius nuo miesto stūkso piliakalnis. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (J. Bagdono, Baltkalnio ir Centro). Urbanistikos paminklas.
Yra Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir buvęs basųjų karmelitų vienuolynas, veikia Vinco Kudirkos gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas. Miesto centrinėje aikštėje stovi paminklas rašytojui, tautinio atgimimo skleidėjui Vincui Kudirkai, aplinkui aikštę yra parkas.
Pavadinimo kilmė
Pirmasis kaimo vardas buvo Duliebaičiai (arba Duoliebaičiai, nuo vieno pirmųjų kaimo savininkų G. Duliebaičio, kurio pavardė kilusi nuo rytų slavų genties dulebų vardo), minimi 1561 m. Vėliau, 1639 m. karaliaus Vladislovo IV žmona Cecilija Renata, valdžiusi Jurbarko seniūniją, savo vyro garbei pavadino Vladislavovu (lenk. Władysławów; kai kuriais šaltiniais šis vardas priimtas tik 1643 m. kartu su herbu ir miesto teisėmis). Tačiau šis pavadinimas nelabai prigijo ir liaudyje žmonės vadino jį Naumiesčiu arba Naujamiesčiu („naujas miestas“, dar vadintas tiesiog Miestu; vok. Neustadt, lenk. Nowe Miasto).
XIX a. caro valdžia bandė sugrąžinti Vladislavovo vardą, kurį dar XVIII a. pabaigoje „nurungė“ Naumiestis, tačiau nepavyko, nors oficialiai miestas Vladislavovu vadintas nuo 1837 m. iki I pasaulinio karo. XIX a. pabaigoje Vincas Kudirka minimi miestą kaip Naupilė (satyroje „Cenzūros klausimas“; plg. tuomet Marijampolė vadinta Senapile). 1934 m. miestui suteiktas Kudirkos Naumiesčio vardas, rašytojo ir Lietuvos himno autoriaus V. Kudirkos garbei.
Architektūra ir kultūra
Paminklas Vincui Kudirkai (pastatytas 1934 m., skulptorius Vincas Grybas)
Vinco Kudirkos muziejus
Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1783 m., barokas)
Stačiatikių koplyčia, pastatyta nugriovus Šv. Aleksejaus cerkvę (1930 m.)
Parapijos katalikų koplyčia (~ 1900 m.) ir koplyčia–mauzoliejus (XIX a.) Meištų kapinėse
Vinco Kudirkos kapas miesto kapinėse
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas
Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis
Kudirkos Naumiesčio gimnazijos muziejus
Vinco Kudirkos tiltas. Manoma, kad šis tiltas per Šešupę, vedantis link Mažosios Lietuvos žemių, yra minimas V. Kudirkos satyroje „Lietuvos tilto atsiminimai“
Susisiekimas
Kudirkos Naumiesčio pagrindinis kelias yra 138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai .
Istorija
XVI a. iškirtus girią, dabartinio miesto vietoje įkurtas Duliebaičių kaimas, pirmąkart minimas 1561 m. spalio 12 d. Jurbarko seniūnijos ir Nova Volios (Virbalio) inventoriuje (gyveno 8 valstiečiai, tarp jų ir G. Duliebaitis). 1639 m. čia įkurtas Vladislavovas, kuris 1643 m. kovo 26 d. gavo Magdeburgo teises ir herbą. 1900 m. miestas vadinamas Naumiesčiu, tuo tarpu kiti šaltiniai miestą vadina Vladislavovu iki pat 1917 m.
1934 m. suteiktas dabartinis pavadinimas. Priešais Kudirkos Naumiestį, kitame Šešupės krante buvo Širvintos miestas, sugriautas II pasaulinio karo metu ir nebeatstatytas.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Kudirkos Naumiestis tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu mieste veikė linų fabrikas. 1993 m. LR prezidento dekretu patvirtintas dabartinis Kudirkos Naumiesčio herbas.