Kavarskas – miestas Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis, 15 km į pietvakarius nuo Anykščių, dešiniajame Šventosios krante. Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Kavarsko centro ir Kavarsko-Paryžiaus). Yra paštas.


Geografija


Kavarskas išsidėstęs Kavarsko kalvagūbryje, altitudė 90–105 m virš jūros lygio, įsikūręs abipus Šventosios intako Pienios, Šventosios upės baseine. Šiauriniame miesto pakraštyje 2002 m. pastatyta 1,5 MW galios Kavarsko hidroelektrinė (užtvanka ir sudarytas Kavarsko tvenkinys). Siurblinė iki privatizacijos perpumpuodavo iki 4,5 m³/s vandens iš Šventosios į 1963 m. iškastą Šventosios-Nevėžio kanalą link Traupio, kuris jungia Šventąją su Nevėžiu. Šiuo metu kanalas apleistas.
Kavarsko apylinkėse į Šventąją įteka Susiena, Šunykšta, Pienia, Tetervė, Judinys. Taip pat Kavarsko apylinkėse teka Dagia, Nevėža, Brėškinys, Armukšna, Duobelė. Yra Budrių ir Laviškio ežerai, plyti daug miškų – Balagano, Janušavos, Daunoriškių, Dievulio, Pamūšio, Tumėjos, Žvirblėnų, Šovenių raistas ir kt. Miesto įžymybė – Kavarsko tufų šaltiniai (arba Kregūdės šaltiniai). Greta gaisrinės bokšto nuo miestelio atsiveria platus vaizdas į Šventosios slėnį.
Prie miesto yra Kavarsko kaimas.


Pavadinimo kilmė


Kavarsko pavadinimas kilęs nuo Stanislovo Kovarskio (Stanisław Kowarski) pavardės. Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Sudargas, Musteika, galbūt Birštonas). Iki XX a. vidurio miestas buvo žinomas kaip Kovarskas, apie 1960 m. imtas vadinti Kavarsku.


Architektūra


Miestas stačiakampio plano. Istorizmo krypties pseudobazilikinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, statytoje 1857–1887 m., yra:
3 žalvariniai varpai (1769 m., 1883 m., 1889 m.),
vargonai (1925 m., meistras čekas J. Tučekas),
3 mediniai krucifiksai (visi XX a. pr.),
dvi ąžuolinės klausyklos (abi XX a. 3-asis dešimtmetis).
Bažnyčios šventoriuje yra koplytėlė su XIX a. pabaigos kryžiumi, stogastulpis (1929 m.). Prie jos trykšta Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, papuoštas koplytstulpiu (architektas V. Kavaliauskas). Kavarsko kapinėse stovi liaudiškos architektūros ir klasicizmo formų koplyčia (XIX a. 1-oji pusė), kapinių vartų 3 kryžiai (XIX a. pabaiga). Kryžius pokariu Kavarsko, Kurklių ir Vidiškių apylinkėse žuvusių partizanų atminimui, pašventintas 1996 m. Žydų senovinės kapinės. [6] Prie kelio Ukmergėn stovi aukščiausias Lietuvoje gelžbetoninis kryžius (20 m), pastatytas 1936 m.


Istorija


Dabartinio Kavarsko vietoje XV a. buvo Mažųjų Pienionių dvaras. Manoma, kad 1463 m. pastatyta bažnyčia. XV a. pabaigoje Ldk Aleksandras Mažųjų Pienionių dvarą perleido karaliaus iždininkui Stanislovui Kovarskiui. Šiam mirus ir nepalikus įpėdinių, dvaras atiteko jo broliui Andriui Kovarskiui, Vilniaus katedros kanauninkui. Nuo jų pavardės ir pradėta Mažųjų Pienionių dvarą vadinti Kavarsku.
Rašytiniuose šaltiniuose 1538 m. minimas Kavarsko miestelis, įsteigta bažnyčia. 1551 m. vadinamas miestu. XVI a. Kavarskas ir jo apylinkės priklausė dvarininkams Astikams, vėliau Oginskiams, Tiškevičiams, Siesickiams. Nuo 1797 m. veikė parapinė, 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1842 m. Kavarskas degė.
Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino I. Varnaitė ir kiti. 1905 m. išvaikyta carinė valsčiaus valdyba. 1914 m. pastatyta lentpjūvė, veikė malūnas. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. miestelis buvo sudegintas ir sugriautas. 1937 m. įsteigta pradžios mokykla, 1944–1947 m. progimnazija, nuo 1947 m. Kavarsko vidurinė mokykla. 1937 m. įsteigta biblioteka.
1941 m. ir 1948–1949 m. TSRS okupacinė valdžia ištrėmė 11 Kavarsko gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. sudegė miestelio centras, susprogdintas tiltas, malūnas. Po karo apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos Lietuvos partizanai. 1944–1953 m. čia buvo NKVD-MGB ir stribų būstinė, čia kankinti ir nužudyti partizanai buvo užkasami Šventosios pakrantėje; kapavietė rasta 1988 m., 2000 m. pastatyti atminimo kryžiai.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. gruodžio 28 d. Kavarskas gavo miesto teises, 2005 m. patvirtintas Kavarsko herbas.