Kartena – miestelis Kretingos rajone, 15 km į rytus nuo Kretingos, Minijos vingyje, dešiniojo upės kranto terasoje. Per Karteną praeina kelias A11 Šiauliai–Palanga, už kelių kilometrų į šiaurę eina geležinkelis (Kūlupėnų geležinkelio stotis anksčiau vadinta Kartenos vardu). 6 km į rytus nuo miestelio yra Kartenos civilinis aerodromas. Seniūnijos ir parapijos centras, 2 seniūnaitijos (kaimiškoji ir miestelio).


Architektūra ir kultūra

Miestelyje yra liaudiškai interpretuotų neobaroko formų medinė bebokštė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (statyta 1873 m.) ir varpinė. Bažnyčios viduje – sakykla su 4 skulptūromis ir kryželis relikvijorius, šventoriuje vartai (su 3 ornamentuotais kryžiais) ir koplytstulpis (su ornamentuotu kryželiu ir Rūpintojėlio skulptūra).

Išlikęs XVIII a. pab. statytos, vėliau perstatytos buvusios smuklės medinis pastatas (architektūros paminklas). Kartenos kapinėse išlikusios 2 koplytėlės, viena su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kita – su ornamentuotu kryželiu ir Jėzaus Nazariečio skulptūra.

Miestelyje nuo 1949 m. yra Kartenos vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1941 m.), paštas, vaistinė, ambulatorija, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, įkurta 1946 m., parapijos namai, kultūros namai.

Gausu gražių sodybų, kurių dauguma pastatyta pastaraisiais metais ne tik miestelyje, bet ir jam plečiantis atsiradusiose satelitinėse gyvenvietėse

Paminklai: 1946–1953 m. Kartenos valsčiuje žuvusiems žmonėms, pastatytas 1990 m. Yra abiejų pasaulinių karų vokiečių ir rusų karių, pokario aukų kapinės.

 

Istorija

 


Pirmą kartą paminėta 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte, priskirta Ceklio žemei. Kartena žinoma kaip svarbus žemaičių gynybinis kompleksas. 1567 m. minimas Kartenos kaimas.

Nuo 1568 m. minimas Kartenos kaimas. 1599 m. įsikūrė Kartenos dvaras, Kartena vadinama miesteliu, nuo 1723 m. miestu. 1777 m. Kartena gavo turgaus privilegiją, bet į miestą neišaugo, nes 1806 m. miestelis sudegė. XIX a. priklausė Pliaterių giminei.

1611 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, 1634 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1639 m. įkurta mokykla, nuo 1805 m. veikė parapinė mokykla, 1897 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1907 m. Kartenoje buvo įkurtas teatras.

1861 m., 1866 m. ir ypač 1870–1871 m. vyko Kartenos valsčiaus valstiečių bruzdėjimai. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kartenos apylinkėse platino Jurgis Gudas ir kiti knygnešiai. 1905 m. pab. valstiečiai išvaikė carinę valsčiaus valdybą ir išrinko naują. Tarpukariu minima Kartėna. 1941 m., 1946 m., 1948–1949 m. ir 1950 m. sovietinė valdžia ištrėmė 45 Kartenos gyventojus. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu buvo Žemaitės kolūkio centrinė gyvenvietė. 1999 m. patvirtintas Kartenos herbas.