Kapčiamiestis – miestelis Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, 10 km į rytus nuo sienos su Lenkija ir 7 km į šiaurę nuo sienos su Baltarusija, Baltosios Ančios ir Niedos upių santakoje. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Yra paštas. Miestelyje veikė Kapčiamiesčio-Berznyko pasienio punktas. Į pietus nuo miestelio, Baltosios Ančios kilpoje yra akmens amžiaus gyvenvietė (Pinčiaragis). Gyvenvietė 2007 m. tyrinėta mokslininko dr. E. Šatavičiaus. Tyrimų metu surasta titnaginių radinių, datuojamų finalinio paleolito laikotarpiu (X tūkstm. pr. m. e.).

 

Geografija


Kapčiamiestis įsikūręs kelių Veisiejai – Sapackinė – Gardinas ir Seinai – Leipalingis sankryžoje. Pietuose plyti Kapčiamiesčio giria, netoli yra Veisiejų regioninis parkas, telkšo 717 ha Kapčiamiesčio tvenkinys.

Pavadinimo kilmė


Miestelis pavadintas pagal dvaro įkūrėjo pavardę (Kapčius arba Kapočius), pridedant -miestis.

 

Istorija


Prie Kapčiamiesčio aptikta akmens amžiaus stovykla.

Gyvenvietė įsikūrė XVI a. pradžioje. 1516 m. Ldk Žygimantas Augustas dovanojo Pervalko valdytojui Sidorui Kapočiui girios plotą, kur jis įkūrė dvarą, vėliau prie jo išsiplėtė kaimas. XVIII a. Kapčiamiestį valdė Oginskiai. 1724 m. pastatyta koplyčia, 1824 m. – medinė bažnyčia. 1777 m. atidaryta parapinė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pradžios veikė metalo dirbinių įmonė.

XIX a. per miestelį ėjo svarbūs prekybiniai keliai. pagrindinė (1908 m. įsteigta pradinė mokykla, 1945–1949 m. progimnazija, 1949–2000 m. vidurinė, nuo 2000 m. Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės pagrindinė mokykla.

1939 m. įsteigta biblioteka. 1939 m. rugpjūtį pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas nustatė, kad Kapčiamiestis kaip ir visa Lietuva atitenka Vokietijai; rugsėjo pabaigoje pasirašius papildomą „draugystės“ sutartį, beveik visa Lietuva atiteko TSRS įtakos zonon, tačiau Kapčiamiestis (kaip ir Liudvinavas, Vilkaviškis) išliko vokiečių zonoje, bet šias žemes vėliau Stalinas atpirko. Per II pasaulinį karą beveik visai sunaikintas.

1945–1949 m. sovietinė valdžia ištrėmė 33 gyventojus. Po karo Kapčiamiesčio apylinkėse veikė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai. 1950–1992 m. Kapčiamiesčio kolūkio centrinė gyvenvietė. 1948 m. įkurti kultūros namai, felčerių punktas, yra parapiniai senelių namai, Lazdijų rajono ugdymo ir globos centras. Miestelyje įsikūrusi Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkarda. Nuo 1976 m. vyksta Česlovo Sasnausko chorų festivalis.

2006 m. patvirtintas Kapčiamiesčio herbas.