Kaltinėnai – miestelis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Šilalės-Kelmės kelio ir Žemaičių plento, Žemaičių aukštumos priekalnėje.

Iš Kaltinėnų eina keliai į Kražius, Užventį, Varnius, Šilalę. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

 

Pavadinimo kilmė

 

Miestelio vardas yra senas, todėl jo kilmę sunku atsekti. Manoma, kad jis galėjęs kilti nuo asmenvardžio (pvz., pavardės Kaltėns, Kaltinas, Kaltenis, Kaltienius ir kt.).

 

Architektūra

 

Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1993 m. po 1986 m. gaisro, archit. R. Andriuškevičius ir kt. Originalaus altoriaus projektą sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – keturių metrų aukščio Alfonso Vauros Prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos. Bažnyčioje pastatyti skaitmeniniai vargonai. Po bažnyčia įrengta 500 vietų kultūrinių renginių salė, kurią puošia Vytauto Švarlio vitražai-stotys.

Medinė sinagoga, XIX a.
Senosiose kapinėse:
Kaltinėnų koplyčia, XVIII a., 1990 m. restauruota,
Dionizo Poškos antkapinis paminklas,
metaliniai kryžiai
1948 m. balandžio 21 d. žuvusių Kęstučio apygardos partizanų kapas
Naujosiose kapinėse – 1947 m. Kareivių kaime žuvusių Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų kapas.

    
    
Tautos prisikėlimo kryžius

1990 m. vietiniam Kaltinėnų bažnyčios klebonui Petrui Linkevičiui inicijuojant pastatytas baltas Tautos prisikėlimo kryžius, kuris yra aukščiausias kryžius Lietuvoje.[reikalingas šaltinis] Kryžiaus aukštis 20 metrų (autorius – kaunietis menininkas Juozas Rupšys). Kryžius simbolizuoja 1990 m. tautos prisikėlimą, tuo pačiu tai paskutinė Kryžiaus kelio iš unikalių stacijų, kurios iškaltos įvairių Lietuvos menininkų iš akmens dalis.

 

Žymūs žmonės

 

Netoli Kaltinėnų, Kutalių kaime, gimė ir užaugo Lietuvos prezidentas (1920–1926 m.) Aleksandras Stulginskis. Kaltinėnų kapinėse ilsisi rašytojo Dionizo Poškos (1764–1830) palaikai, ant kapo – granitinis obeliskas su lietuvišku ir lenkišku tekstu. Kaltinėnuose 1904 m. sausio 8 d. gimė vargonininkas, dainininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys Bronius Jakubauskas.

Kaltinėnai buvo viena lankomiausių kunigaikščio Gedimino vietų.

 

Istorija

 

Į pietus nuo Kaltinėnų yra Pagrybio piliakalnis, dar vadinamas Skuburlės kalnu, į šiaurės vakarus – Pilių piliakalnis, dar vadinamas Kepaluškalniu. 7 km nuo Kaltinėnų yra Medvėgalio piliakalnis – aukščiausias Žemaitijoje.

Praeityje Kaltinėnų ir Medininkų žemės buvo daugelio Kryžiuočių ordino žygių į Žemaitiją galutinis tikslas. Kaltinėnai minimi XIII–XIV a. kryžiuočių kronikose. 1365 m. vyko mūšis su kryžiuočiais. XIV a. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose net 4 keliai veda į Kaltinėnų žemę (terra Kalctene, minima 1370 m.). 1375 m. Kaltinėnų kraštas eilinio kryžiuočių antpuolio metu buvo žiauriai nusiaubtas, tačiau žemaičiai, pasiviję užpuolikus, miške juos sumušė.

Kaltinėnų bažnyčia buvo viena pirmųjų Žemaitijoje. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ją pastatyti įsakė 1416 m. Nuo 1421 m. iki XIX a. vidurio Kaltinėnai priklausė Žemaičių vyskupui. 1511 m. minimas Kaltinėnų dvaras, 1524 m. miestelis. XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kaltinėnai nukentėjo per karus. 1702 m. suteikta prekymečių privilegija. Nuo 1777 m. veikė parapinė, vėliau pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, 1949–1951 m. septynmetė, nuo 1951 m. vidurinė, nuo 2009 m. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija.

XIX a. pastatyta sinagoga. Miestelyje buvo pašto stotis. XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Kaltinėnų į Tverus žymėta žymi kūlgrinda – Sietuva. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kaltinėnų apylinkėse platino A. Bytautas, K. Cieplinskas ir kiti. 1905 m. pabaigoje Kaltinėnų apylinkių valstiečiai išvaikė carinę ir išrinko naują valsčiaus valdybą.

Nuo XIX a. pradžios iki 1950 m. Kaltinėnai buvo valsčiaus, 1950–1995 m. apylinkės centras, bandymų stoties eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. Po Antrojo pasaulinio karo Kaltinėnų apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės ir Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai. 1949 m. įkurta biblioteka, 1954 m. kultūros namai, dab. jaunimo centras, yra parapijos senelių slaugos namai, pirminės sveikatos priežiūros centras, reabilitacijos ir sveikatingumo centras, Dvasingumo parkas. Veikia Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis.

2009 m. patvirtintas Kaltinėnų herbas.

2009 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1836 patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės Kaltinėnų miestelio herbas.

Kaltinėnai istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje kartu su Šilalės savivaldybės ir seniūnijos atstovais naujajame herbe buvo nuspręsta pavaizduoti piliakalnį, kuris simbolizuotų turtingą vietovės praeitį ir žinomą miestelyje keliomis versmėmis trykštantį Magdušės šaltinį, kurio gaiva daugelis gyventojų naudojasi ir dabar.

Kalnas visame pasaulyje laikomas dievybės artumo simboliu. Jis iškyla virš kasdienybės ir priartėja prie Dangaus. Beveik visose pasaulio kultūrose yra šventieji kalnai. Ikikrikščioniškoje Lietuvoje ant šventųjų kalvų būdavo įrengiamos Alkos, vykdavo pagoniškos kulto apeigos. Po Lietuvos krikšto maldos namai irgi dažniausiai statomi ant aukštumų.

Puodynė simbolių kalboje reiškia diskretiškumą, paslaptį, džiaugsmą. Kaip ir kiti indai tai – motiniško prieglobsčio, gyvenimo šaltinio, gaivinančios drėgmės išraiška.

Vanduo daugelyje pasaulio religijų yra kūno, sielos, vidinio apsivalymo bei atsinaujinimo įvaizdis. Šaltiniai daugelyje senųjų kultūrų buvo šventos vietos, nes buvo manoma, jog iš žemės gelmių trykštantį vandenį dovanodavo požeminės dievybės. Biblija mini keturias Rojaus upes, ištekančias iš palaimą teikiančio šaltinio, kuris tapo amžino gyvenimo ir atgimimo simboliu.

Raudona – heraldikoje reiškia drąsą, narsą ir meilę, tai ugnies ir kraujo spalva.

Žalia – laisvės, grožio, džiaugsmo, sveikatos, vilties ir gamtos spalva.

Sidabrinė (balta) – turto, dorumo, skaistumo, ir vandens, kaip vieno visatos elementų spalva.

Kaltinėnų herbo etaloną parengė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2009 m. balandžio 9 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 394).

Herbo aprašymas. Raudoname lauke ant žalio kalno – sidabrinė puodynė iš kurios bėga tos pačios spalvos vingiuota vandens juosta.

 

Šilalės Kaltinėnų seniūnija yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos filialas

Seniūnijos centras – Kaltinėnų miestelis, teritorijos plotas – 16000,00 ha

Gyventojų seniūnijoje ~ 3330

Seniūnijai priklauso 71 kaimai

Antininkai, Ąžuolija, Bartašiškė, Bartkiškė, Burniai, Butkaičiai, Dirgėlai, Donylos, Dvarčius, Ganyprova, Gardiškė, Gaučai, Gedminiškė, Gimbūčiai, Gineikiai, Girsteikiai, Iždonai, Jankaičiai, Jaunodava, Jogminiškė, Juodžiai, Kaltinėnų mstl., Kanapukai, Karklėnaliai, Kaušai, Krūtilės, Kutaliai, Kvesčiai, Labardžiai, Lauksargis, Lauciškė, Laumenai, Lingėniškė, Mankiškė, Mažuoliai, Meirės, Milaičiai, Miliai, Misaičiai, Nuomininkai, Orvydiškė, Paašvijis, Pabaliai, Pagrybis, Pakalniškiai, Pakarčemis, Paežerupis. Pasausalis, Pelkės, Pempės, Pesiai, Pilės, Prienai, Putvinskiai, Radiškė, Rėzgaliai, Rukšiai, Rusliai, Rūčiai, Rūteliai, Skabučiai, Skindėriškė, Sodalė, Šakiai, Šaltiškė, Šliužos, Trakas, Určiniškė, Užpelkis, Vosgirdai, Žiliai.