Joniškis – miestas šiaurės Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 39 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Latvijos sienos (14 km). Rajono ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Draugystės, Malūno, Parko, Sidabros). Urbanistikos paminklas.
Mieste stovi Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (perstatyta 1901 m., tai jau 4-oji), sinagogų kompleksas (kultūros paminklas), veikia kultūros centras, krepšinio muziejus, Romos katalikų parapijos senelių globos namai „Santara“.


Geografija


Joniškis išsidėstęs Žiemgalos žemumoje, prie Audruvės ir Sidabros upelių. Miesto šiaurės vakaruose yra 2 tvenkiniai – Joniškio I (vakarinis) ir Joniškio II (rytinis). Vakariniu miesto pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai–Ryga. Didžioji miesto dalis susitelkusi į rytus nuo geležinkelio (vakariniame krašte yra tik kolektyviniai sodai ir Liuteronų bei II pasaulinio karo aukų kapinės).


Pavadinimo kilmė


Miesto vardas kilęs nuo Vilniaus vyskupo Jono (vienas iš Joniškio įkūrėjų), pridėjus priesagą -iškis. Vyskupas įkūrė parapiją ir pastatydino pirmąją bažnyčią ir pats parinko tokį gyvenvietės vardą.


Kultūra


1526 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1895–1901 m. ji buvo perstatyta ir suteiktas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų titulas. Bažnyčia mūrinė, neobarokinė, jos bokšto aukštis 65 metrai.
Joniškio centrinė dalis – urbanistikos paminklas (nuo 1969 m.). Išlikęs XVI–XVII a. susiformavęs gatvių tinklas (radialinė miesto struktūra) – į netaisyklingos formos buvusią miestelio turgaus aikštę sueina penki keliai. Prie kelių sankirtos yra miesto centras – bažnyčia, paštas (LT-84001), Istorijos ir kultūros muziejus, miesto merija, Joniškio rajono apylinkės teismas.
Miestą puošia atstatytas Lietuvos nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1928 m. (archit. Vladimiras Dubeneckis), nugriautas 1969 m., atkurtas 1989 m. Yra Joniškio sinagogų kompleksas: Baltoji sinagoga (pastatyta 1823 m. klasicizmo stiliumi, dar žinoma kaip Vasaros sinagoga) ir Raudonoji sinagoga (pastatyta 1865 m.).

    
Istorija


Joniškis išaugo pietinėje Žiemgalos teritorijoje, netoli buvusios žiemgalių Sidabrės pilies (minimos 1289–1290 m.). Joniškio apylinkės minimos XIII a. Eiliuotoje Livonijos kronikoje.
Spėjama, kad Joniškio užuomazgos buvo dabartinio miesto centrinėje dalyje. Gyvenvietė pradėjo kurtis XVI a. pradžioje, rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1536 m. vasario 23 d., kai Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių kartu su Medininkų (Varnių) vyskupu lankė Kuršo pasienį ir čia rado išlikusių pagonių, o netoliese žmonės dar garbino Perkūną, ugnį, gyvates ir kitas pagoniškas dievybes. Šioje vietoje vyskupas apkrikštijo visus gyventojus, 1536 m. vasario 23 d. (anksčiau šis dokumentas datuotas 1523 m. vasario 23 d.) įsteigė parapiją ir pastatė medinę bažnyčią, prie kurios ėmė kurtis ir gyvenvietė. Miestas kūrėsi prekybinių kelių sankryžoje, kur ėjo svarbus Rygos-Tilžės kelias bei keliai, vedę iš Žagarės, Žeimelio-Upytės, Gruzdžių-Varnių.
1616 m. liepos 4 d. karalius Zigmantas Vaza miestui suteikė miesto teises (savivaldą) ir herbą. Tuo metu tai buvo didžiausias miestas Šiaulių ekonomijoje, didesnis už pačius Šiaulius. Joniškis garsėjo mugėmis, kuriose prekiauta žemės ūkio produkcija, linais, tabaku. Stovėjo Joniškio rotušė, klestėjo 179 smuklės, iš kurių 65 prekiavo alumi, 16 – degtine, ir viena – midumi. XVII a. minima Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčia (nauja mūrinė pastatyta 1847˜–1848 m.). 1769 m. sukilę valstiečiai du mėnesius laikė miestą savo rankose, bet valdžia Šiaulių ekonomijos sukilimą nuslopino, o vadams M. Paugai, M. Radvilai ir S. Jazauskui skyrė mirties bausmes.
XIX a. miestas garsėjo žemės ūkio gaminiais, linų pluoštu, tabaku, mugėmis, čia suvažiuodavo pirkliai iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos. 1836–1858 m. nutiestas svarbus Rygos-Tilžės plentas. Daunoravos dvaro savininkas baronas von Frankas kartu su grafu Jurdaičių dvaro savininku von Medemu fundavo Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčios statybą 1847 m. (pradėta kovo 4 d., pabaigta spalio 16 d.).
XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Joniškio krašte aktyviai reiškėsi lietuvių tautinio atgimimo sąjūdis, kurio centras buvo Medvilionių dvaras. Jame aktyviai dalyvavo iš miesto ir apylinkių kilę Adomas Varnas, Feliksas Daugėla, dvarininkai Stanislovas ir Teresė von Goesai, Jaloveckai ir kt.
Per Joniškį nuvilnijo 1905 m. revoliucijos banga.
1908–1909 m. joniškiečiai pradėjo rūpintis keturklasės vyrų progimnazijos įkūrimu. Mokyklos steigimo komisija buvo sudaryta 1909 m. spalio 11 d. Į ją įėjo Liudas Vaineikis, kunigas Mickevičius, vaistininkas Stasys Slabokas, viršaitis Rimdžius ir valsčiaus mokyklos mokytojas S. Dragūnas. 1910 m. rudenį gautas leidimas mokyklą atidaryti, tačiau pareikšta, kad mokyklai pinigų nėra ir gyventojai ją turį pasistatyti patys. Sklypą (2,2 dešimtinės) šios (dabartinės) mokyklos statybai apie 1910 m. dovanojo Stanislovas Goesas, buvo renkamos lėšos (po 20 kapeikų nuo dešimtinės) jos statybai, tačiau visus planus sujaukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, surinktos lėšos mokyklos statybai prapuolė. Dabartiniai gimnazijos rūmai dovanotame sklype iškilo ir iškilmingai buvę atidaryti 1933 m. Mintis atidaryti valdišką aukštesnio lygmens mokyklą Joniškyje ne nauja. Tuo klausimu Joniškio miesto bajorai (vadovaujami Karolio Čižo) ir žemdirbiai (vadovaujami Juozapo Bagdonavičiaus) 1845 m. siuntė raštą Vilniaus generalgubernatoriui ir Rusijos imperijos Vyriausybės Senatui.
1921 m. įsteigta latviška privati vidurinė mokykla (progimnazija) Joniškyje, tačiau dėl mokinių stokos 1931 m. ji perkelta į Žeimelį, kur veikė iki 1938 m., joje mokėsi 20 mokinių. 1933 m. suteiktos II eilės miesto teisės. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Joniškis tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas didelis grūdų produktų kombinatas, universalioji parduotuvė „Eglė“. 1991 m. patvirtintas dabartinis Joniškio herbas.
Nuo 1737 m. Joniškyje pakviesti Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Augusto III apsigyveno daug žydų amatininkų. Jau XIX a. gale didelę Joniškio gyventojų dalį sudarė žydai: pagal 1897 m. surašymo duomenis, jų buvo 2 272 iš 4 774 Joniškio gyventojų. Tarpukariu Joniškyje gyveno apie 900 žydų, veikė trys sinagogos, Žydų liaudies bankas, pirtis, knygynas „Mendel“, kino teatras „Lira“, 1920 m. įkurta hebrajų mokykla, žydų pradžios mokykla, vaikų darželis ir biblioteka. Per nacių okupaciją 1941 m. rugpjūčio 29 d. dauguma Joniškio žydų buvo sušaudyti Vilkiaušio miške, prie kelio Šiaulių link. Iš viso nacių okupacijos metais buvo sušaudyti 978 Joniškio ir apylinkių žydai.