Sėkmingai iš Dainų slėnio pusės perėjus Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltu į piliakalnio pusę ir keliuku patraukus į SB „Nemunas“, už jos – šmurkštelėjus į Muiželėnų mišką, galima surasti dabartinio tilto praeities pėdsakus. Tai pralaida (tunelis) Moterties upeliui. Tiesiant geležinkelį link Alytaus geležinkelio tilto (XIX a. pab.) upelis tapo savotiška kliūtimi, kurią reikėjo pašalinti – buvo nutarta statyti pralaidą taip papildomai dar ir sutvirtinti šlaitus.  Pralaida sumūryta iš tašytų akmenų. Drąsesnieji gali nerti į ją ir prasieiti 61,94 m tunelio tamsoje, stebint ten gyvenančių šikšnosparnių budrių akių.  Vietos turi užtekti ir drąsuoliams, ir šikšnosparniams, ir vietinėms varlėms,  nes pralaidos plotis  3,17 m. Tik eikite atsargiai, nes  viduje  yra 10 apie 0,2 m aukščio žemėjančių laiptelių, kad pristabdytų srovės greitį. Todėl nenuostabu, kad vieno tunelio galo aukštis nuo kito skiriasi beveik 2 metrais: aukštupyje yra 5, 03 m, žemupyje – 7 m. Atidžiau pasidairius netoli tunelio galima pamatyti čia kadais, o šiandien jau byrančią,  įrengtą drenažo sistemą. Viename iš pralaidos skliautų yra iškalta data 1897. Tiesa, reikia gerai įsižiūrėti, mat paskutinis datos skaičius iš 6 perkaltas į 7.