Parko pasididžiavimas, lyg ir vizitinė kortelė – Karajimiškio kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas 674 ha. Jis išsidėstęs į pietvakarius ir vakarus nuo Biržų miesto. Šiame draustinyje Karajimiškio kaimo apylinkėse saugomi gamtos paveldo objektai - smegduobės Karvės ola, Ievos duobė ir Lapės ola, kitos lankomos smegduobės – Velykų duobė, Klevų duobė, Geologų duobė, Barsuko ola. Saugomi kultūros paminklai – Mantagailiškio senoji gyvenvietė ir Mantagailiškio dvaras.

Karajimiškio draustinio garsenybė – gamtos paminklas šachtinio tipo smegduobė Karvės ola žinoma ne tik Biržuose, bet ir visoje Lietuvoje. Čia pirmiausia vežame svečius, norinčius savo akimis pamatyti karstinių reiškinių padarinius. Karajimiškio laukuose karstinių įgriuvų tankumas didžiausias – daugiau kaip 200 vnt. kvadratiniame kilometre. Tai lėmė, kad šioje vietoje 1960 m. buvo įkurtas vienas iš keturių Biržų rajono geologinių draustinių. Tada jo plotas buvo tik 72 ha. Įkūrus Biržų RP, geologinis draustinis pervadintas kraštovaizdžio draustiniu ir jo plotas padidėjo iki 674 ha. Be Karajimiškio, jis apima Šlepščių, Mantagailiškio, Smaltiškių, Kaunių ir Valantiškių kaimus ir jų dalis.

Šiame draustinyje labai įdomus reljefas. Tokį jį daro ryškių kontūrų ir apvalių duobių ir duobelių gausa. Jos visos į apačią piltuviškai siaurėja, yra stačiašlaitės. Tokias beveik tobulo piltuvo formas kai kur iškraipo pernelyg arti viena kitos suėjusios duobės, ypač jei jos spiečiasi grupėmis ar grandinėmis taip susiglaudusios, kad kartais lipa viena ant kitos. Tų smegduobių, apie kurias plona kvarterų danga arba kurios yra šulinio tipo, stačiose sienelėse galima matyti kyšant dolomito, gipso sluoksnius, o dugne riogsant jų luitų stambias sąvartas. Stačiuose šlaituose gausu įsitvirtinusios augmenijos, kurią, siekiant įgriuvas šiek tiek atidengti, teko praretinti. Dydžiu įgriuvos labai įvairios, tačiau viršutinės dalies daugumos skersmuo – iki 10-15 m, o gylis – 3-8 m. Kadangi požeminio vandens lygis laikosi 9-10 m gylyje nuo žemės paviršiaus ir tykiai srūva draustinį išraižiusiais požemio urvais, tai šios smegduobės paprastai būna sausos.

Kiekvienais metais atsiveria po keliasdešimt naujų įgriuvų. Vienų jų dubimas iki galutinio gylio trunka mėnesius ar net metus, o kitų jis būna labai ūmus. Naujai vykstantys karstiniai – sufoziniai reiškiniai jau kelerius metus stebimi monitoringo lauke į šiaurę nuo kelio Biržai–Saločiai. Gipsingos uolienos čia slūgso vos kelių dešimčių centimetrų gylyje. Dėl to jame formuojasi mažos smegduobės.