Gargždai (žem. Gargždā) – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante.
Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda , miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras, Gargždų seniūnija, yra aplinkinės Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras.
Yra paštas, Gargždų parkas, stovi mūrinė Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1990 m.). Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai.

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“). 1253 m. akte minimi kaip Garisda.

Istorija

Žmonių čia gyventa nuo žalvario amžiaus. Istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė.
Gargždų dvaras minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534–1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų Gargždų bažnyčia. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.
1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai.
XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931–1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas. 1939 ir 1941 m. miestą vėl suniokojo gaisrai.
1941 m. birželio 24 d. Gargžduose įvyko pirmosios žydų žudynės – čia sušaudyta 201 žydas.
Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1965 m. rugpjūčio 25 d. tapo miestu. Sovietmečiu pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. 1967 m. prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų.
1997 m. patvirtintas dabartinis Gargždų herbas.