Ežerėlis – miestas Kauno rajono savivaldybėje, 20 km į vakarus nuo Kauno, 5 km į pietus nuo Zapyškio. Ežerėlio seniūnija, parapijos centras.
Stovi Ežerėlio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1992 m.), paminklas Nepriklausomybės 20-mečiui (sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1991 m.), yra paštas, veikia Ežerėlio vidurinė mokykla.

Geografija

Ežerėlis išsidėstęs Kazlų Rūdos miško šiaurės rytiniame pakraštyje, Ežerėlio durpyno saloje. Pasiekiamas iš kelio  140  Kaunas–Zapyškis–Šakiai  pasukus į plentą  1910  Zapyškis–Ežerėlis (6,3 km).

Pavadinimo kilmė

Oficialiame 1925 m. vietovardžių sąraše „Lietuvos apgyvendintos vietos“ gyvenvietė pavadinta „Ežerėtis“ durpių ind. (galbūt kaip įmonės pavadinimas). Tarpukario Lituanistikos instituto bylose įrašytas Ežerėlio kaimas, kurio pavadinimą siūlyta keisti į Ežeras. Manoma, kad dabartinis pavadinimas susiformavo nuo durpyno vardo Ežerėlis.

Istorija

Gyvenvietė ėmė kurtis 1915 m. vokiečiams pradėjus kasti durpes. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje buvo iškasama po 15 000 t kasmet, kuras naudotas Kauno katilinėms. 1933 m. įsteigta pradinė mokykla.
Antrojo pasaulinio karo metu Ežerėlį naciai numatė kaip nedidelį čigonų getą: 1942 m. lapkričio 18 d. įsaku visi čigonai turėjo būti perkelti į Ežerėlio darbo stovyklą kasti durpių, o jų turtas konfiskuotas. Po Antrojo pasaulinio karo rekonstravus ir išplėtus durpių įmonę (1956 m. iškasta 220 000 t) gyvenvietė išaugo į durpininkų miestelį.
1946–1952 m. Ežerėlio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1951 m. ir 1952 m. tarybų valdžia iš Ežerėlio ištrėmė 16 gyventojų.
1956 m. balandžio 2 d. Ežerėlis tapo miesto tipo gyvenviete, veikė buitinio aptarnavimo paviljonas, mėsos perdirbimo cechas, girininkija. 1954 m. įkurtas paštas, ambulatorija, 1954–1997 m. veikė ligoninė, nuo 1997 m. slaugos namai. 1956 m. pastatyti kultūros namai, 1963 m. atidaryta biblioteka.
1992–1998 m. pastatyta bažnyčia. 2006 m. patvirtintas Ežerėlio herbas.