Daugai – miestas Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, 22 km į rytus nuo Alytaus ir tiek pat į šiaurės vakarus nuo Varėnos, 1 km į pietus nuo plento  128  Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus . Urbanistikos paminklas. Seniūnijos centras, didžioji dalis miesto yra Daugų I seniūnaitijoje, mažoji dalis – Daugų II seniūnaitijoje.
Yra paštas, veikia poliklinika ir ligoninė.


Geografija


Miestas įsikūręs Daugų moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Iš trijų pusių miestą supa ežerai Didžiulis ir Padaugėlaitis, apylinkėse gausu mažesnių ežerų. Stūkso Salos kalnas, Mergos akmuo. Greta miesto įsikūręs Daugų kaimas.


Pavadinimo kilmė


Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose 1384 m. minimi Dowge. Manoma, kad vietovardis yra asmenvardinės kilmės, nuo Daugas daugiskaitos, nors ši pavardė šiais laikais išnykusi. Kita vertus, Druskininkų, Leipalingio ir Rakainių apylinkėse (pietinėje Lietuvoje) pasitaiko pavardė Daugevičius, galbūt Daugo suslavinta forma.


Architektūra


Miestelio planas linijinis, su ryškiais stačiakampio plano elementais. Centrinė dalis, suformuota apie 1560 m., išplėsta 1928 m. stačiakampio plano su stačiakampe aikšte, suformuota XVI a. antroje pusėje) ir trapecine aikšte, suformuota XX a. pirmoje pusėje. Namai daugiausia vienaukščiai (XX a. pirmos pusės).
Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia – romantizmo laikotarpio su modifikuotos gotikos elementais, pastatyta 1862 m., architektas Tomas Tišeckis.
Išlikusi turgaus aikštė.

 


Istorija

 

Į šiaurę nuo Daugų, Didžiulio ežero šiaurinės atšakos kyšulyje yra I tūkstantmečio – XIV a. Daugų piliakalnis. Patys Daugai minimi nuo XIII a. – XIV a. (pirmą kartą Kryžiuočių kronikų aprašymuose 1384 m.), pro juos į Trakus ir Vilnių žygiuodavo kryžiuočiai.
XIV a. – XV a. Daugai buvo įtvirtintas Lietuvos kunigaikščių medžioklės dvaras. Manoma, kad Vytauto laikais (1392–1430 m.) buvo pastatyta pirmoji Daugų bažnyčia. 1457 m. (gal ir nuo 1422 m.) valsčiaus centras. 1503 m. Ldk Aleksandro privilegijoje jau vadinami miestu. Manoma, kad 1639 m. Dauguose lankėsi karalius Vladislovas IV su žmona Liudvika. XVIII a. pradžioje po karų, bado ir maro visai neliko gyventojų, miestas prarado buvusią svarbą. Todėl 1742 m. gavo turgaus privilegiją. Magdeburgo teisės ir Daugų herbas suteikti 1792 m. balandžio 26 d. Tuomet jau veikė mokykla.
Gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. 1863 m. prie Daugų įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1906 m. ir 1925 m. Daugai degė. 1919 m. ties Daugais vyko Lietuvos kariuomenės kovos su Tarybų Rusijos kariuomene.
1941 m., 1945 m. ir 1949 m. iš Daugų ištremta 10 gyventojų. Nuo 1945 m. pradžios valsčiuje veikė didelis Lietuvos partizanų dalinys, vėliau sudaręs Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės branduolį, 1949–1952 m. – Kazimieraičio rinktinė, iki 1949 m. Kalesninkų miške, buvo Pietų Lietuvos srities partizanų štabas. 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės.
1998 m. atkurtas Daugų herbas.